Fotografo retrospektyvą Lietuvos fotomenininkų sąjunga pristato kupinu metaforų anonsu. Marius Baranauskas vadinamas savojo laiko vartininku, garbingai priėmusiu likimo smūgius.
Paskutinę gegužės dieną Vilniuje atidaryta Vito Luckaus (1943–1987) fotografijų paroda „Baltame fone“, ji praėjusių metų pabaigoje buvo rodyta ir Kauno fotografijos galerijoje. Abi šios parodos – svarbus Lietuvos fotografijai įvykis, leidžiantis pristatyti vieno originaliausių, bet iki šiol daugeliui žiūrovų palyginti mažai žinomo autoriaus darbus, juolab kad dalis jų anksčiau niekur nebuvo eksponuoti.
Markas Markovas-Grinbergas (1907-2006). „Laiminga motinystė“. 1935 m.
Iš parodos išėjau pakylėta. Knietėjo geriau suprasti kodėl. Tikriausiai džiugu buvo ir tai, kad niekas nenukrito ant galvos nuo stogo, kaip kad įspėjo ženklas prie galerijos durų. Kamavo nerimas, kad buvau paveikta utopiškai optimistinės propagandos. Nuo šios minties bandžiau gintis argumentuodama, kad sužavėjimą sukėlė forma, bet vidinis kritikas tėškė, kad toks ir buvo tikslas.