Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Raktazodziai
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Tarpdisciplininiai menai

Vertimas kaip vertinimas

Laima Kreivytė, Lina Žigelytė
Nan Goldin. „Misty ir Jimmy Paulette taksi“. Niujorkas. 1991 m.
... Tai, kad žodis „queer“ naudojamas ir kaip įžeidžiantis homoseksualų apibūdinimas, nepanaikina kitų jo reikšmių, ypač akademiniame diskurse. Būtent dėl savo nevienareikšmiškumo ir subversyvaus potencialo queer terminas plačiai paplito ir naudojamas ne tik feminizmo ar lyčių teorijoje, bet ir filosofijoje, literatūros, medijų, net geografijos studijose. ...

Žvilgsnio montažas

7 MD
Cooltūristės. Iš serijos „Kitas žvilgsnis”. 2012 m.

Girdėti, kas nesakoma

Kristina Steiblytė
Vitas Luckus. Iš ciklo „Mimai“. 1967–1972 m.
Gegužės 14 d. minėtos kalantinės. Tą dieną Kaune, miesto sode, vėl sakytos kalbos, dėti vainikai, graudentasi. Tą dieną nesinorėjo būti netoli miesto sodo. Norėjosi pasidaryti kitokią – laisvės – šventę. Pavyzdžiui, pasižiūrėti vieną mieliausių lietuviškų filmų apie jaunus, maištingus žmones, laisvės siekį ir tą patį susideginimą. O žiūrint šį filmą negalima neprisiminti prieš keletą dienų vykusio susitikimo su Modriu Tenisonu: ne tik pantomimos menininku, ne tik laisvu įdomiu žmogumi, bet ir gyvu 1972 metų gegužės įvykių, gražiai vadinamų Kauno pavasariu, liudininku, su gesintuvu rankose ėjusiu link degančio Romo Kalantos.

Miestas laikraštyje

Laima Kreivytė
Miestas turi daugybę veidų – šią banalybę galima kartoti kaitaliojant organus ir gaunant vis keistesnius kentaurus: miestas turi daugybę rankų, kojų, širdžių, plaučių. Neabejotinai turi visokiausių vidurių ir angų.

Atpažinti nugara

Monika Krikštopaitytė
Kristina Inčiūraitė. „Sekimas“. 2011 m. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Menininkas kaip suvenyras

Laima Kreivytė
Vaizdas iš parodoje veikiančios parduotuvės. Laimos Kreivytės nuotr.
Londone sunku išvengti meno, net jei per daug juo nesidomi. Jei domiesi, tenka nustebti, kad esi ne žmonių ir valdžios pamiršta mažuma, o kone masinė „sveikuolė“, nes prie parodų rikiuojasi eilės. Karališkajame koledže prie Davido Hockney parodos žmonės būriuojasi jau lauke; prie Damieno Hirsto ir Yaoi Kusamos „Tate Modern“ bilietų reikia laukti kelias valandas, bet per Turbinų salę nusidriekusios eilės nemažėja. Ir tai nėra liguista dailės kritikės fantazija.

Negalios ir seksualumo maištas prieš normatyvumą

Lina Žigelytė
Leah Lakshmi Piepzna-Samarasinha dalyvauja „Sins Invalid“. Richard Downing nuotrauka

Visada arti centro

Danutė Gambickaitė
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Visada arti centro

,
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Visada arti centro

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Slemeriai apie slemą

7 MD
D.Jurevičiaus nuotr.
Leidykla „Kitos knygos“ išleido turbūt tarpdiscipliniškiausią knygą – „Slemas Lietuvoje!“. Sudarytojas Darius Jurevičius, videofilmo autorius – Evaldas Jansas. Perskaičiusi ir su malonumu pažiūrėjusi fotografijas, videomedžiagą, paprašiau slemerių atsakyti į kilusius klausimus.

Postidėja

Laima Kreivytė
Eglė Ridikaitė. „Kitas zuikis“. 2011 m.
„Vis labiau gyvename postidėjos pasaulyje. Tame pasaulyje didžios, provokuojančios mąstyti idėjos, kurių negalima tuoj pat paversti pinigais, turi tokią mažą vidinę vertę, kad vis mažiau žmonių jas sugalvoja ir vis mažiau institucijų jas įgyvendina. Iš tikrųjų drąsios idėjos tapo nebemadingos.” Nealas Gableris

Feisbuko flirtas

Laima Kreivytė
Prieš Kalėdas – o gal dar seniau – feisbuke pasirodė intriguojantis pasiūlymas: „Keičiu meną į pinigus ir maistą“. Taip pavadintas šiuolaikinio tapytojo darbų albumas, kur prie kiekvieno paveikslo parašyta simbolinė pinigų suma ir išvardyti maisto produktai. Pavyzdžiui, „xx Lt ir Jim Beam viskio bonka“ (kainos redakcijai ir FB vartotojams žinomos).

Daiktai nekalba, bet tai jiems netrukdo prieš tave laimėti

Danutė Gambickaitė
Justė Venclovaitė. Instaliacijos „Do not drop“ fragmentas“. 2012 m.
Justė Venclovaitė yra jauna menininkė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti parodose, įvairiuose projektuose ir jau pastebėta savo kartos kritikių. Ji konstruoja kūrinius-rebusus. Pudelių skulptūriniai portretai, iš medžio sumeistrauta kamera, atskirtos nuo kūno molinės šlaunys, antys, grandine juosiančios ratą, tirpstantis ir fragmentuotas, akvarele lietas besijuokiantis veidas, – šie ir panašūs darbai už vaizdo verčia ieškoti sumanymų, mąstymo krypties. Tai labiausiai ir provokuoja pokalbį. Kitas interviu akstinas – neseniai vieną savaitę rodyta jos instaliacija „Do not drop“ galerijoje „Vartai“. Šiame pokalbyje mėginsime atrasti raktus į Justės Venclovaitės kūrybą.

Sraigės ūkas

Laima Kreivytė
Audronė Petrašiūnaitė. „Bandymas įveikti skausmą su Lady Gaga 3“. 2011 m. Laimos Kreivytės nuotr.
Gal reikėjo griebti Gagą už gerklės ir tįsti į pavadinimą. Tačiau nesu nei psichoanalitikė, ne sapnų aiškintoja, kad galėčiau pasakyti, ką reiškia sapnuoti Lady Gagą. Man daug įdomesnis „Akademijos“ galerijoje vykęs menininkių pokalbis. Gaila, kad taip trumpai. Todėl dabar tenka prisiminti kadaise Alfonso Andriuškevičiaus mėgtą rubriką „Apie praėjusias parodas“.

Kūnų be organų lygybė

Laima Kreivytė
Instaliacija „Absoliuti lygybė“ Pamėnkalnio galerijoje. Fragmentas.
Nedažnai atsitinka, kad kūriniai pirmiausia parodomi bienalėse, o tada atkeliauja į Lietuvą. Igno Kazakevičiaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kuruojamas Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės projektas „Absoliuti lygybė“ 2011 metais buvo pristatytas 11-ojoje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje Švedijoje ir 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje Rusijoje.

Kas kuria bendrą būtį

Laima Kreivytė
Saulius Dirsė. "P-2". Porcelianas. 1999 m. Vytautas Michelkevičius: "Pataraisiais metais bevartant senesnius katalogus ir besilankant LTMKS narių studijose užkliuvo už akių šis objektas, kuris paskelbus parodos idėją pirmiausiai iškilo atmintyje. Žinoma, jis kalba apie ir santykius, ir apie buvimą kartu, tačiau geriausiai jis įkūnija paradoksą, nuostabą, tarpdiscipliniškumo kvestionavimą lietuviškoje dailėje ir sustingusį istorijos atspindį iš idealistinių 1999-ųjų".

Tapybos transliacijos tarpinėse erdvėse

Laima Kreivytė
Eglė Karpavičiūtė. „Nutapyta Gerhard Richter ekspozicija“. 2011 m.
Iš Mėnulio nukritęs žiūrovas, nežinantis dailės istorijos ir šiuolaikinės tapybos tendencijų, tikriausiai būtų pamalonintas mėnuliškos šviesos ir kolorito peizažų, atveriančių keistas erdves. Tikriausiai patiktų jam ir virpančios darbų faktūros, gal mažiau suprantami atrodytų žemiečių sanitarinės įrangos totemai. Tačiau toks žiūrovas primintų tarp dviejų stiklų besiplakantį drugį, naiviai bandantį pramušti „langą į pasaulį“.

Pokalbis su „mirusiu" menininku

Monika Krikštopaitytė
Robertas Gritėnas. „Europjūklas" / „Dedikacija tyliajam postmodernizmui". 2010 m.
Maždaug prieš metus buvau nusiuntusi klausimus tuo metu aktyviau pasirodančiam menininkui. Paskutinis akstinas užkalbinti Robertą Gritėną kilo po kuratoriaus Kęstučio Šapokos organizuotos parodos „Idealios perspektyvos triukai" Jono Meko vizualiųjų menų centre 2010 m.

„Jie" ir tautiškumo dirbtuvės

Lina Žigelytė
Artur Żmijewski. „Jie" (Oni / Them). 2007 m. Videofilmas, trukmė 27 min. Menininko nuosavybė, dalyvaujant galerijai „Foksal", Varšuvos fondui (Foundation Warsaw) ir „Peter Kilchmann" galerijai, Ciurichas
Į Arturo Żmijewskio darbus galima žvelgti kaip ir į Berlyno sienos griuvėsius - iš Rytų ir iš Vakarų.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai