Dainius Tarulis ir Jonas Tertelis.
Nuotrauka iš „No Tejetre” archyvo.
Nieko keisto, kad spektaklio veiksmą perkėlus į „Kablį“ ir išnaudojant buvusius geležinkeliečių rūmus kaip teatro sceną atrodo, jog pagaliau žaidžiama ir ieškoma naujų formų.
Neseniai publikuotame interviu teatrologė Rasa Vasinauskaitė išdėstė keletą svarbių minčių apie dabartinę jaunąją teatro kūrėjų kartą. Pradedant nuo to, kad kiekviena nauja karta arba imasi kažką keisti, arba tęsia prieš juos buvusiųjų darbus, ir baigiant tuo, kad dabar nėra aišku, ką jie mąsto apie šiuolaikinį pasaulį, ko iš jo tikisi. Su dauguma išsakytų minčių iš tiesų tenka sutikti, tačiau kovo 26 ir 30 d. rodytas Vido Bareikio režisuotas spektaklis „Telefonų knyga“ suteikė daug teigiamų emocijų, savotiškai atremdamas minėtus priekaištus.