Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90
7 meno dienos > Laisvoji tribūna > Menininkų „begėdystė“
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti

Menininkų „begėdystė“

2011-07-08
Share |

Paulina Pukytė

 

Nepaisant antžmogiškų Airijos ir Lenkijos gyventojų pastangų šių metų Lietuvos lakštingala „Eurovizijos“ konkurso nugalėtoja netapo.

 

Nors turbūt ne dėl to, kad jos tinklalapyje, kaip draugiškai pastebėjo vienas lingvistas, įsivėlė apmaudi (ar netgi nepadori vertimo) klaida. Reklaminis pasažas apie dainininkę skelbia: „Garsiose chanson’ų melodijose plazda elegantiško ir kvapnaus Paryžiaus dvasia, jaudindama širdį nuostabiomis meilės istorijomis ir nuskraidindama sielą į prancūziškų romanų pasaulį...“, o į anglų kalbą jis išverstas taip: „There waves a spirit of elegant and fragrant Paris in the famous melodies of Chanson’s, agitating one’s heart with wonderful love stories and defecating the spirit to the world of French romances...“ Defecate plačiausiai vartojama reikšmė yra išsituštinti, t. y. šalinti fekalijas.

 

Parodoje „Paminklai, kurių nėra“ (Nacionalinėje dailės galerijoje) – apie stovėjusius ar galėjusius stovėti Vilniaus aikštėse – irgi plazdėjo dvasios, tik gal ne tokios kvapnios. Leitmotyvu vis kartojosi maždaug tokia frazė (keitėsi tik dešimtmečiai, net amžiai): „Buvo surengtas paminklo konkursas. Paskelbus premijuotus projektus, visuomenėje kilo skandalas. Konkurso nugalėtojas nebuvo išrinktas.“ Kaip žinia, „vamzdis“ ir „Žinia“ visuomenėje skandalą sukėlė jau įgiję materialų pavidalą, ir padalijo ją į priešingas stovyklas: vieniems už vieną, o kitiems už antrą (o dar kai kam net ir už abu) blogiau jau negali būti. Gali! Slėptis ir „vamzdziui“, ir „Žiniai“ – ateina „Menininkas“. Nors kiek žinau, dėl jo jokio visuomenės skandalo nekilo (stovi Londone, anglų tautai nereikšmingoje ir ne labiausiai matomoje vietoje). Tą dieną pūtė labai smarkus vėjas. Man einant pro „Paminklą nežinomam dailininkui“ šis kryptelėjo, jo leniniško švarko skvernai suplazdėjo – išsigandus atšokau, maniau, kad tuoj užgrius ant manęs. Nieko panašaus. Skulptūra judanti! Kraipo galvą, mirksi akimis, ir vis grėsmingai kelia ranką, gana netapybiškai užsimodama teptuku. Štai kur išraiška ir meno kalba, štai kaip reikia perteikti judesį skulptūroje – pačiu judesiu! Ir svarbiausia – kūrinys visiems suprantamas ir, kaip giriasi skulptūros užsakovai, neva „griauna ribą tarp meno ir žiūrovo“. Gaila, kad praėjusiame amžiuje tokios technologijos dar nebuvo – aikščių Leninas tikrai būtų buvęs gyvesnis už gyvuosius.

 

Klaiki animatroninė skulptūra atseit „sėkmingai artikuliuoja erdvę“ ir veikia kaip dėmesio centras. Tiesą sakant, tai jokia dorybė – dėmesio centru gali būti daug kas; tokį patį efektą turėtų ir vadinamoji barzdota moteris, atvesta į miesto aikštę už pinigus rodyti praeiviams (beje, ši freak show „programos vinis“ pasirodo, būdavo visai ne moteris, o lokys, nuskustu kailiu...) Bet kodėl paminklas būtent menininkui? Va kas pikčiausia. Kodėl ne bet kurios kitos profesijos atstovui? Gal kad, lygiai taip pat, kaip Varpe apie Muravjovo „koriko“ statulą rašė Vincas Kudirka, „tas paminklas – tai regimas ženklas Maskolijos (menininkų) garbinamų idealų, liudijimas jos () nesvietiškos begėdystės, o mums primena mūsų neužmirštas skriaudas ir galutinį paniekinimą. Lietuvi! (Žmogau!) Kiekart pamirši savo pareigas dėl tėvynės, dirstelk ant to paminklo ir tuoj atsimysi!“.

 

Bet po to Alantoje mūsų poezijos grandui pasiožiavus, kad neįsileis į skaitymus jokių „nesuplanuotų“ poetų, o tiksliau, be abejo, poečių, L perskaitė man savo eilėraščius pavakario saulėje, tysant ant žolės palei aikštelę, kurioje į savo automobilius po minčių savaitgalio jau sėdo tam kartui „susitarusieji“ ir „nušvitę“. Nors ilgas paties grando eilėraštis, kaip ir jo atlikimas salėje, buvo labai įspūdingi, ant žolės man vienai tą kartą patikėtos eilės nušvietė nesugaunama, nepakartojama, todėl taip trokštama šviesa.

Komentarai

taip, 2011-10-02 17:44

pukeli,teisus Varpo pranasas............sujunk vamzdi su zinia ir akivaizdi 20 metu begedyste apciuopiama taps.........patriotisku ideju poreikiams igyvendinti visos kuno dalys juda........

h, 2011-07-22 14:10

fu, kokis negrazus

Barbora, 2011-07-18 23:32

ar tie žodžiai, kurie buvo išbraukti, taip ir turi atrodyti?

m, 2011-07-10 16:01

na L ir mes norim to eilėraščio. Dėk jį, bo aš įdėsiu sufabrikuotą :)

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0