Įvykiai: Skaityti visus Rašyti

Kas jis toks, Antrasis Duobkasys?

2008-11-03
Share |

Hamlet, Act 5, scene 1.: ... Second Clown: 'Who builds stronger than a mason, a shipwright, or a carpenter?' First Clown: Ay, tell me that, and unyoke. Second Clown: Marry, now I can tell. First Clown: To't. Second Clown: Mass, I cannot tell. ...“

Kas jis, tas paslaptingasis Antrasis Duobkasys iš „Hamleto“ penktojo veiksmo pradžios? Kam jis apskritai jis reikalingas? Ką jis slepia?


Visais laikais visuose “Hamleto” pastatymuose šis personažas būdavo niekinis. Štai Pirmasis duobkasys – tai kitas reikalas: jis ir dainuoja, ir postringauja, ir filosofuoja… Artistas, vienžo. O Antrasis? Kam jis reikalingas? Argi vien tik tam, kad pirmasis turėtų kažkokią auditoriją? Nesąmonė. Pas Šekspyrą tiek kartų veikėjai šnekasi scenoje patys su savimi ir su sale, kad dar kažkoks papildomas personažas atseit Pirmojo duobkasio oracijoms išklausyti scenoje – na visai jis nereikalingas.

Bet pažvelkime ir iš kito taško. Tiek Šekspyro laikais, tiek teatre apskritai į sceną visuomet veržėsi, apart aktorių, kas tik galėjo. Kiek esame girdėję istorijų apie tai, kaip viename ar kitame spektaklyje pastovėdavo “su alebarda” ir scenos mašinistai, ir grimeriai, ir vairuotojai, ir netgi teatrų direktoriai ir kitokie administratoriai. Kai kurie jų netgi ištardavo vaidinime ir po porą žodžių. Neretai vaidinti verždavosi ir režisieriai – netgi tie, kurie vaidybai neturėjo nė diplomo, nė talento. Po to tekdavo girdėti, kaip žiauriai ir įmantriai jiems scenoje atkeršydavo aktoriai už skriaudas, patirtas per repeticijas…

Bet kažkaip visai neteko girdėti, kad kažkoks vaidmuo, net pats menkiausias, be žodžių, scenoje būtų atitekęs rašančiam kritikui. O kad Šekspyro laikais jau buvo kritikų, ir ne mažiau aršių nei dabartiniai – netenka abejoti…

Tad prisiminkime minėtos scenos tekstą. Antrasis duobkasys, lig tol apsiribojęs tik keliais žodžiais, netikėtai pagimdo sentenciją: “Kas stato tvirčiau už stalių, dailidę ir laivų statytoją?” Šis klausimas išmuša iš vėžių netgi visko mačiusį ir girdėjusį Pirmąjį duobkasį. Sutrikdo ne todėl, kad atsakymas yra sudėtingas, o todėl, kad banalus atsakymas šiam klausimui akivaizdžiai netinka.

Išties, ir Jėzus buvo kilęs iš staliaus šeimos, ir Nojus nusimanė laivų statyboje… Ir kas gi sugeba statyti tvirčiau ir patvariau už juos? Klausimas labai keblus, nekvailas, filosofiškas, ir netgi kažkuo šventvagiškas… Todėl Pirmasis ir pasimeta. Nes jaučia, kad banalus atsakymas čia būtų ne vietoj, ir pernelyg supaprastinus klausimo prasmę apskritai galima sėsti į balą.

Tuomet jis randa puikią išeitį, ir papasuoja šį klausimą atgal – jį uždavusiajam Antrajam duobkasiui. Ir tasai, užuot atsakęs, pakabina pauzę, lygios kuriai turbūt nėra visoje pasaulio klasikinėje dramaturgijoje.

Bet tos pauzės nėra tekste. Nes Šekspyras apskritai nežymėjo pauzių. O tie, kas statė ir stato “Hamletą”, tos pauzės niekaip nepastebi. O iš tikrųjų ji yra, ir turi būti čia:

First Clown: Ay, tell me that, and unyoke. Second Clown: Marry, now I can tell. First Clown: To't. (!!!PAUZĖ!!!) Second Clown: Mass, I cannot tell. …

Beje, taip pat pažymėtina, kad originaliame “Hamleto” tekste Duobkasiai įvardinami kaip Klounai, t.y. juokdariai. Bet tai ypatingi juokdariai. Tai karaliaus Lyro Juokdario kolegos. Garbingos Juokdarių gildijos nariai. Juokdariai, vykdantys savo garbingo meistro Joriko ritualinę ekshumaciją. Vieninteliai, kas dar turi išprotėjusiame pasaulyje blaivią galvą, sugebėjimą filosofuoti ir vadinti daiktus savo vardais.

Taigi, Antrasis duobkasys po savo paties suformuluoto klausimo, ir gavęs jį atgalios, pagimdo neregėto turiningumo pauzę. Ji galėtų tęstis tiek, kiek ištvertų salė ir leistų aktoriaus sugebėjimai. Ta pauzė prieš tai suformuluoto lyg tai neįmantraus klausimo esmę pakelia į nepasiekiamas minties aukštumas, po ko Antrasis galų gale ištaria: “Aš negaliu pasakyti...”

Kodėl jis negali? Todėl kad nežino? Ar todėl, kad liežuvis neapsiverčia? O gal tam, kad banaliais žodžiais nebūtų suterštas ypatingas minties polėkis? Jis pasako “negaliu”, ir nueina lauk, daugiau nieko nepasakęs. Ir Pirmasis jam rėkia įkandin, kad iš tiesų tas klausimas visai nėra toks mandras, kad patvariau už stalių, dailidę ir laivų statytoja stato tik duobkasiai, nes jų statiniai išliks iki pat Paskutiniojo Teismo dienos, ir tai žino visi!..

Bet antrasis jam nieko neatsako. Nes jis jau – aukščiau viso to. Nes jis jau pasitraukė iš scenos (užkulisiuose senokai mindžikuoja Hamletas su Horacijum), ir iš duobkasio vaidmens, ir iš aktoriaus profesijos, ir galbūt iš teatro apskritai.. Nes iš tikrųjų Antrasis Duobkasys yra – Kritikas! Šekspyras vienintelis visoje teatro istorijoje sukūrė vieną vienintelį vaidmenį, kurį sugebėtų deramai suvaidinti tik tikras teatro Kritikas.

Taip, Antrasis Duobkasys yra – Teatro Kritikas! Jis – išmintingasis juokdarys, juokdarių filosofų ir išminčių gildijos narys. Jo darbas – deramai suformuluoti klausimą, ir pagimdyti ypatingai įkvėpiantį minčių polėkį ir kūrybinių veiksmų postūmį. Ir jo kūriniai nepalyginamai patvaresni, nei visų sceninio meno “dalidžių”, “stalių”, ir “laivų statytojų”. Nes spektakliai – išnyks, dekoracijos ir kostiumai – sudūlės, sceninės aistros – išblės, vaidintojai ištirps amžinybėje, publikos įspūdžiai išgaruos. Išliks tik Kritiko – Antrojo Duobkasio – žodžiai. Parašyti, pasakyti, ir nutylėti... Ir jo pagimdytoji Pauzė... Ką galėjo pasakyti, ir – nepasakė...

Taigi – pradedame naują Antrojo Duobkasio “blogą”!

2ndgravedigger


Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (2)

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0


« Atgal

2ndgravedigger - tinklaraštis



Kiti įrašai

2011-02-08

2010-10-23

2010-09-13

2008-12-29

2008-12-04


Balandis2024
PATKPŠS
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
2930