Teatras: kartą, ne visiems laikams
„Ten būti čia“. G. Zinkevičiaus nuotr. Šiek tiek keista, kad Lietuvoje, veik neabejotinai (ir daugiaprasmiškai) teatro krašte, gana mažai kalbama apie teatrą.
Džiugina savotiškai jau įvykęs, bet dar gresiantis ir daug žadantis teatro menininkų bei kritikų kartų pokytis, stebina tai, kad jis tarsi vyksta tuštumoje. Ieškoma vietos, žiūrovo, bendravimo, diskusijos, bet dažnai visa tai palieka ore pakibusio troškimo „būti“ – menui, žiūrovui, kritikui, Teatrui – įspūdį. Aišku, toks šauksmas tyruose skamba ir gana didingai, išdidžiai, bet reikalavimai, iššūkis aplinkai neišvengiamai verčia kelti ir klausimus sau....
|
„Meno forto“ vasaros maršrutai
„Dieviškoji komedija“. D. Matvejevo nuotr. Teatrui „Meno fortas“ ši vasara gausi gastrolių. Birželio mėnesį legendinis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Hamletas“ buvo vaidinamas istoriniame W. Shakespeare’o teatre „The Globe“ Londone, vėliau F. Dostojevskio „Idiotas“ vyko į Rusijos Tatarstano Respublikos sostinę Kazanę, kur šį spektaklį žiūrėjo, aptarė ir analizavo į edukacinį forumą susirinkę įvairių teatro sričių profesionalai ir pedagogai iš visos Rusijos.
Liepos mėnesį kelionę po pasaulio scenas pratęsė naujausias E. Nekrošiaus spektaklis „Dieviškoji komedija“, sukurtas šį pavasarį pagal Dantės Alighieri poemą. Šį kartą jis atstovavo Lietuvai viename didžiausių ir svarbiausių šiaurės Italijoje vykstančių kultūrinių forumų „Mittelfest“. Festivalio idėja gimė 10-ojo dešimtmečio pradžioje, griuvus sienoms tarp Rytų ir Vakarų Europos. Friulio-Venecijos Džulijos regionas, kuriame vyksta festivalis,...
|
|