Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 29 (997), 2012 liepos 20 d. > Dailė > Kaip mes remiksavome Janonį
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Kaip mes remiksavome Janonį


Projektas „Palemonas remix“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinėse erdvėse


Vidas Poškus

Share |
Gintaras Palemonas Janonis. „Kambarys“ vs „Kambarys remix“
Mes – tai du kuratoriai: Ignas Kazakevičius ir Vidas Poškus. Janonis – tai tapytojas Gintaras Palemonas Janonis.

Apie savo nuopelnus menui ir kultūrai kukliai patylėsime – norintys informacijos gali surasti internete bei kitokio pobūdžio duomenų bazėse. O apie Janonį esminius faktus pateikia ne kas kita, kaip enciklopedija: „Janónis Palemonas Gintaras *1962 01 11, Trakai, tapytojas, dailininkas restauratorius. R. Janonienės vyras. 1986 baigė LDI. Nuo 2001 dėsto VDA (...). Nuo 1986 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (....). Δ paveikslams (...) būdinga spalvinė ekspresija, įtaigi emocijų raiška, pastozinė tapyba....“. (Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. VIII (Imhof – Junusas), Vilnius, 2005, p. 521.) Vien tai, kad Janonio vardas ir pavardė bei esminiai duomenys yra pateikti enciklopedijoje, rodo, kad šį menininką galima, o gal net ir reikia remiksuoti.

 

Nes kas yra remiksavimas?

 

Popse paprastai remiksuojami visiems gerai žinomi, kartais net pabodę gabalai. Nesakau, kad Janonis yra pabodęs – ne, anaiptol. Tačiau vis dėlto jis jau yra pelnęs tam tikrą klasiko aureolę. Klasiku Janonis vadintinas ir dėl savo respektabilaus statuso Lietuvos dailės istorijoje, ir dėl įvairiausių klasikinių motyvų, kuriais Janonio tapyba yra užpildyta iki maksimumo.

 

Klasikiniai motyvai Janonio tapyboje – tai ir iš graikų, romėnų pasaulio atkeliavusios moterys (marmuriškai išraiškingais kūnais ir vaziškai spalvingomis akimis), ir sfinksai, sfingės, amūrai, kentaurai bei visos kitos chimeros, ir kolonos (dorėninės, jonėninės, korintinės, toskaninės, kompozitinės), ir kupolai su eksedromis, ir šachmatiškos grindys, ir vaiskus Levanto dangus, ir šešėlį per Fauno popietę metantys kiparisai bei pinijos.

 

Klasikiniai motyvai visuomet buvo, yra ir bus aktualūs. (Tai galiu patvirtinti remdamasis savo mokykline patirtimi – penktojoje F klasėje net didžiausi chuliganai trumpam nurimdavo lietuvių kalbos mokytojai perpasakojant Homero „Iliadą“ arba „Odisėją“.)

 

Tačiau dabartinėmis sąlygomis juos galima ir remiksuoti. Meno kūriniai remiksuojami dėl kelių priežasčių. Kaip konceptualius darbo įrankius galima pasitelkti Nicolaso Bourriaud baigiamųjų darbų (postproduction) ir sąryšinės, reliacinės estetikos (esthétique relationnelle) kategorijas. Šiandieninio meno esmė slypi egzistuojančių kūrinių perprogramavime (reprogramming), maža to – kiekvienas meno kūrinys formuoja socialinius individų santykius.

 

Štai čia ir slypi visa remiksavimo esmė.

 

Vaizdžiai tariant – prie Pano fleitos (Janonio tapybos metafora) du satyrai (=kuratoriai) prijungė miksingo konsolę ir sukūrė alternatyvią dainos (Janonio kūrybos) versiją. Buvo pakeisti semplo tempai ir tonai, taip pat pateikta alternatyvių tembro charakteristikų. Kalbant paprastais žodžiais – Janonio tapybos motyvai buvo transformuoti: klasikinę moterį pakeitė V. Karaciejaus nufotografuotas profesionalus modelis, vardu Viktorija (gulinti janoniška – sfinksiška poza), pjūklišką miško masyvą – apple iphone ekrano ikonos, plačiai naudojamus Janonio motyvus (gėlių vazonus, medžius, kokonus ir pan.) – vartotojiški ženklai: nuo žurnalinės gražuolės su saulės akiniais iki gazuoto gėrimo. Reikėjo labai nedaug – fotoatspaudus Janonis turėjo (galėjo) užtapyti, pritapyti, pertapyti. Menininkas turėjo palikti tai, kas jam atrodė svarbiausia (atsižvelgiant į korektiškus mūsų pageidavimus ir pasiūlymus). Pavyzdžiui, modelio Viktorijos (nufotografuotos dvejopai – neutraliame fone ir pridėjus minėtas iphone ikonas) atveju – 1) „Janonis pagal idėją turėtų nutapyti mišką“ ar/ir 2) „turėtų užtapyti moterį, kad išeitų tokia moteris, kokios jis nori...“. (Iš 2012 metų birželio 6 dienos mūsų susirašinėjimo.)

 

Ir tiek! Tik tiek, ir ne daugiau.

 

Janonio atveju remiksavimas neturėtų atrodyti šokiruojantis, nes formaliu aspektu šis dailininkas, net ir dirbdamas tradicinėmis priemonėmis, naudoja panašų principą – jis nuolat keičia ir pertapinėja tuos pačius, sąmoningai pasirinktus klasikinius motyvus (tą kadaise darė Matisse’as ar Warholas). Ir netgi kuratorių jam paslaugiai įteikti fotoatspaudai plastine prasme nėra kažkas neregėto, nes pats autorius labai dažnai eksploatuoja natūralius, „prigimtinius“ užtapomų paviršių (faneros, drobės, užuolaidų, baldų gobelenų ir tiesiog „dačkių“) raštus bei tekstūras.

 

Tad galima sakyti, kad mes Janonio ir neremiksavome – jis remiksavo pats save, fone girdėdamas mūsų komentarus ir kartkartėmis panaudodamas tas medžiagas ir motyvus, kuriuos jam sufleravome retoriniais klausimais (į tokius, žinoma, galima atsakyti, bet galima juos ir ignoruoti) ir šūksniais.

 

Koks viso to proceso rezultatas?

 

Įdomus. Įdomu čia tai, kad Janonis sušvito kitomis, ryškesnėmis spalvomis, drastiškesniais koloristiniais sprendimais (čia tiems, kuriems forma yra alfa ir omega). Be to, šiek tiek pakito jo motyvų žodynas – klasiką pakeitė vienadienės vertybės. Šios, kaip ir dera greito vartojimo produkcijai, galbūt išliks ir ilgesniam laikui, o gal nustos galiojusios žiūrovui vos tik nusisukus nuo paveikslo.

 

Mums, o ne tik mums, bet ir auditorijai, nes perprogramuotas (vėlgi N. Borriaud terminas iš Postproduction: Culture as a screenplay: how art reprograms the world, New York, 2005, p. 12 ) kūrinys ar jų visuma ir sukuria tą sąryšių lauką, kurį galima pavadinti tiesiog Menu. Šis, kaip žinome, turi ne tik svaiginti ar jaudinti, bet ir kelti klausimus bei diskusijas.

 

Paroda veikia iki liepos 29 d.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro parodinės erdvės (Didžioji Vandens g. 2)

Dirba trečiadienį–šeštadienį 11–19 val.


„7 meno dienos“ Nr.29 (997), 2012-07-20

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

bus, 2012-07-24 21:57

bus rodoma ir Vilniuje, kuratoriai sake

kolega, 2012-07-22 22:38

Idomus projektas, darbai is nuotrauku atrodo gerai. Deja, gyvai nemaciau. Gal bus rodoma ir Vilniuj?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti