Tokie pamąstymai ištinka ne mane vieną. Zackas Snyderis pagal populiarų komiksą sukurtame 2009 m. filme „Stebėtojų lyga“ (TV3, 26 d. 23 val.) perkels mus į paralelinę 1985-ųjų JAV tikrovę. Superdidvyriai ten tapo įprasto visuomenės gyvenimo dalimi, o Paskutiniojo teismo laikrodis sustojo ties be penkių minučių dvylika. Laukiama dviejų supervalstybių – JAV ir SSRS – susidūrimo. Niekad nenusiimantis kaukės superdidvyris Roršachas nusprendžia išsiaiškinti vieno savo draugų žudiką. Jis pradeda tirti sąmokslą, kurio tikslas – diskredituoti visus praeities ir ateities superdidvyrius, ir surenka kovotojų su nusikaltėliais būrį. Jie jau pasitraukė į atsargą ir tik vienas iš tikrųjų dar turi galių. Po truputį Roršachas suvokia sąmokslo apimtis ir katastrofiškas jo pasekmes ateičiai. Didvyriai saugo mūsų ramybę, bet kas mus apsaugos nuo jų?

Beje, Šaltojo karo pabaigoje, 1986-aisiais, pasirodžiusį komiksą, kuris vienintelis buvo įtrauktas į „Time“ parengto šimto geriausių romanų, parašytų anglų kalba ir išleistų po 1923 metų, sąrašą, norėjo ekranizuoti ne vienas garsus režisierius, tarp jų Terry Gilliamas ir Darrenas Aronofsky, bet filmas atiteko animacinės juostos apie spartiečius „300“ kūrėjui Snyderiui.

Vasara prasidėjo, o televizijos visada atostogauja ilgiau už mus, tad teks tenkintis gerokai nuzulinta tikrove – reportažais iš Lietuvos pajūrio, tirštėjančia būsimų rinkimų laukimo atmosfera ir įvairiomis sporto žaidynėmis.

Jei vaikystėje patiko žaisti indėnus, TV3 (23 d. 23.35) primins 1826 m. pasirodžiusį Fenimore’o Cooperio romaną „Paskutinis mohikanas“, kurį 1992 m. ekranizavo Michaelas Mannas. Šiame pasakojime apie tai, kaip 1757-aisiais, vykstant karui tarp prancūzų ir anglų, jaunas britų karininkas apsiima palydėti dvi seseris pas jų tėvą, pagrindinį vaidmenį sukūrė, deja, jau primirštas geras aktorius Danielis Day-Lewisas. Bet būtų įdomu vasarą prisiminti ir už geležinės uždangos gyvenusių paauglių mėgtus filmus apie indėnus, kuriuos masiškai gamino Rytų vokiečiai ir jugoslavai. Manau, kad Gojko Mitičiaus Čingačguką vis dar prisimena ne vienas žiūrovas. Kada, kaip ne vasarą, žiūrėti nostalgišką „trešą“?

Panašiai nostalgiškai nusiteikusiems žiūrovams LNK sekmadienį (24 d. 20.30) primins vieną amžinųjų Leonido Gaidajaus komedijų – „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“. Michailas Bulgakovas, kurio pjesę Gaidajus perkėlė į savo laikus, visada palikdavo nuorodų į realius savo amžininkus – herojų prototipus.

Manau, kad realius prototipus turi ir Gavino Hoodo 2007 m. filmo „Pagrobti ir parduoti“ (LNK, 27 d. 22.35) personažai. Egiptiečių kilmės mokslininkas Anvaras „dingsta“ pakeliui iš Afrikos į Ameriką. Jis įtariamas terorizmu, o mokslininko žmona Izabela ir CŽV analitikas nori jį išvaduoti iš slapto kalėjimo, kur iš Anvaro bandoma išmušti prisipažinimą, esą jis yra teroristas. Anvaras pateko tarp įtariamųjų po to, kai „Hezbollah“ teroristai įvykdė pasikėsinimą, kuriame žuvo ir amerikietis. Anvaras – biochemikas, to užtenka, kad jis taptų įtariamuoju. Jis tampa specialiosios programos, kurią sugalvojo Clintono administracija, „dalyviu“. Šios programos esmė – įtariamuosius terorizmu galima įkalinti be jokių teisinių sprendimų. Tokie kaliniai buvo kilnojami iš vieno slapto kalėjimo į kitą. Dalis „dingusiųjų“ iki šiol neatsirado.

Pasak režisieriaus, jis norėjęs išvengti nuorodų žiūrovams, ką jie turi galvoti, ir sukurti kuo neutralesnį filmą. Iš Pietų Afrikos kilęs Gavinas Hoodas užaugo šalyje, kurios politinis kontekstas – sudėtingas iki šiol, ir ne vienas režisieriaus draugas dingo nepalikęs jokių pėdsakų. Slaptųjų CŽV kalėjimų tema vis dar aktuali, taigi nieko nuostabaus, kad filme sutiko vaidinti pirmo ryškumo Holivudo žvaigždės Meryl Streep, Reese Witherspoon ir Jake’as Gyllenhaalas.

Kadaise populiarus Donas Johnsonas vaidina policininką taip pat tikrais faktais paremtame Johno Frankenheimerio 1989 m. veiksmo filme „Mirtinas šūvis“ (LNK, 26 d. 22.35). Žmogžudystės tyrimas atveda Džerį Beką prie slaptos neofašistų organizacijos. Christiano Dugay 1992 m. filme „Energingas žmogus“ (LNK, 24 d. 00.30) Pierce’o Brosnano suvaidintas FTB agentas – sprogmenų specialistas Denis turi saugoti nuo teroristų, „gyvųjų bombų“, JAV senatorius. Vieno iš jų meilužė yra Denio žmona... Kino istorikai mėgsta „siužetų klajoklių“ terminą, paskutiniais dešimtmečiais vis daugiau jų susiję su terorizmo tema. Kartais tokie siužetai atklysta ir į lietuvių kiną. Tada mergaitė iš Lietuvos provincijos ima ir susprogdina greitojo maisto restoraną.

Tačiau pats populiariausias išlieka meilės trikampio siužetas. Jį ir pasirinko aktorius ir režisierius Edwardas Nortonas. Savo filme „Mylėk ir tikėk“ (BTV, 25 d. 21.25) jis suvaidino ir vieną trikampio dalį Brajaną. Kai jam buvo trylika, su geriausiu draugu Džeiku jie įsimylėjo Aną. Mergina draugams atrodė ideali, ji pažadino pirmąją meilę ir tapo rimtu išbandymu. Kai po dvylikos metų Ana (Jenna Elfman) sugrįžo į Niujorką, Džeikas (Ben Stiller) jau buvo tapęs rabinu, o Brajanas – kunigu. Bet abu draugai ir vėl negali atsispirti Anos žavesiui. „Mylėk ir tikėk“ – iš tų komedijų, kurias malonu žiūrėti ne vieną kartą, nes filmas – ne tik meilės istorija, bet ir paskutiniais metais išpopuliarėjęs pasakojimas apie skirtingų kultūrų ir tapatybių susidūrimus. Kai pirmąkart pasižiūrėjau filmą, pagalvojau, kad Jenna Elfman netrukus taps žvaigžde, ji priminė jauną Katharine Hepburn ir idealiai atitiko screwball comedy herojes – savarankiškas, maištingas ir humoro nestokojančias jaunas moteris. Deja, nors Elfman daug filmuojasi, vaidina keliuose televizijos serialuose, žvaigžde ji netapo.

Žiniasklaida mėgsta aprašinėti žvaigždžių „nuotykius“, sukeltus narkotikų ar alkoholio, avarijas. Paskutiniais metais tokių skandalų heroje dažnai tampa Lindsey Lohan. Su viena panašių žinučių galima susieti ir Chriso Silverstono filmą „Žinau, kas mane nužudė“ (BTV, 27 d. 21.25), nes būtent jo filmavimą 2007 m. nutraukė priverstinis aktorės gydymas nuo alkoholizmo. Lohan vaidina merginą Odrę iš geros šeimos, kurią pagrobia ir kankina serijinis žudikas. Kai jai pavyksta pabėgti, mergina atsiduria ligoninėje ir pareiškia, kad tikrajai Odrei vis dar gresia mirtis.

Lawrence’o Silversteino filmo „Lenktynės su mirtimi“ (LNK, šįvakar, 22 d. 21.50) personažai su mirtimi lenktyniauja ir tikrųjų. Jie dalyvauja turčių rengiamame žaidime: per 60 minučių žmogus turi pasiekti tikslą, išvengęs daugybės specialių kliūčių. Pirmasis išgelbės savo gyvybę, kiti bus „išeliminuoti“. Panašūs filmai iliustruoja jau ne vienus metus mane persekiojantį sapną, kuriame iš paskutiniųjų bėgu tamsaus miesto gatvėmis. Todėl ir sakau, kad teisūs yra tvirtinantys, esą kinas materializuoja mūsų sapnus.

Jūsų –

Jonas Ūbis

„7 meno dienos“ Nr.25 (993), 2012-06-22