Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 23 (991), 2012 birželio 08 d. > Muzika > Mūsų laikų muzika
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Mūsų laikų muzika


Pokalbis su kompozitoriumi Anatolijumi Šenderovu


Kamilė Rupeikaitė

Share |
Tzvi Avni, Yuval Shaked, Benjamin Yusupov, Anatolijus Šenderovas, kompozitoriaus Luco Lombardi žmona, dainininkė, poetė Miriam Meghnagi, Luco Lombardi, Betty Olivero, Reinbert Evers
Gegužės 20–24 d. Miunsteryje (Vokietija) vyko tradicinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Mūsų laikų muzika“ („Musik unsere Zeit“), kurį kasmet rengia Vestfalijos Vilhelmo universiteto Miunsterio aukštoji muzikos mokykla (Musikhochschule). Festivalio siela – profesorius Reinbertas Eversas, žinomas Lietuvoje ir pasaulyje kaip koncertuojantis gitaristas, pedagogas ir gitaros festivalių organizatorius.


Šiemet festivalis buvo skirtas Izraelio muzikai. Į jį buvo pakviestas ir mūsų kompozitorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas. Jis sutiko pasidalinti savo įspūdžiais iš šio įdomaus renginio.

 

Gerbiamas kompozitoriau, kokia buvo šių metų festivalio idėja ir kuo jis buvo Jums įdomus?

 

Festivalio tikslas – plačiau supažindinti Miunsterio muzikinę visuomenę su pasaulio muzika ir ją kuriančiais kompozitoriais. Visus kūrinius atlieka Miunsterio aukštosios muzikos mokyklos dėstytojai kartu su studentais, taip pat studentų kamerinis orkestras. 2010 m. festivalis buvo skirtas žinomam vokiečių kompozitoriui Helmutui Lachenmannui, 2006 m. kartu su kitais kompozitoriais jame dalyvavo Osvaldas Balakauskas.

 

Šiemet festivalis buvo skirtas Izraelio muzikai. Pakviesti Izraelio muzikos patriarchas – profesorius Tzvi Avni, kuriam šiemet sukako 85 metai, kompozitoriai Betty Olivero, Luca Lombardi, Benjaminas Jusupovas, Yuvalas Shakedas, Tsippi Fleischer ir aš.

 

Keturias dienas vyko labai įdomus ir intensyvus darbas – repeticijos, paskaitos, koncertai, diskusijos. Man buvo labai įdomu išgirsti tiek daug naujos Izraelio muzikos, kalbėti ir diskutuoti su kompozitoriais iš įvairių šalių, šiuo metu gyvenančiais Izraelyje. Sykiu buvo svarbu pristatyti savo muziką šiame autentiškame kontekste.

 

Kokie Jūsų kūriniai buvo atlikti festivalyje?

 

Koncertas gitarai ir kameriniam orkestrui „...ir ištiesiau rankas – Miražas...“ (tai motto iš Bernardo Brazdžionio eilėraščio). Kūrinys sukurtas 2006 m., jį pirmą kartą atliko Reinbertas Eversas karu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, diriguojamu prof. Donato Katkaus. Festivalyje jį atliko profesoriaus R. Everso studentas Alfredas Gengeris ir studentų kamerinis orkestras, dirigavo puikus Izraelio muzikantas Zvi Karmeli. Tai jau 9-as šio kūrinio atlikimas.

 

Skambėjo taip pat „Cantus in memoriam Jascha Heifetz“ dviem smuikams (jį atliko prof. Helge Slaatto kartu su savo studentu Dae-Youn Kimu); „Song and Dance“ fortepijoniniam trio (atliko Catherine Boeing, Amelia Mitschke, Lydia Schlegel), padedant dviem „triukšmadariams“ iš salės. Profesoriaus Stephano Froleykso studentas Christophas Beckas atliko „Da capo al...“ perkusijai solo.

 

Mes įdomiai ir produktyviai repetavome, visi kūriniai buvo puikiai paruošti ir sėkmingai atlikti.

 

Savo paskaitoje pristačiau kitą kūrinį „Shma Israel“ kantoriui, vyrų ir berniukų chorams ir simfoniniam orkestrui, jis buvo rodomas ekrane.

 

Ką galėtumėet pasakyti apie savo kolegas – Izraelio kompozitorius?

 

Tai nepaprastai skirtingi, įdomūs ir modernūs kompozitoriai, kilę iš įvairių pasaulio šalių, gavę puikų išsilavinimą. Kompozitorius Tzvi Avni gimė Vokietijoje, atvyko į Palestiną nuo 1935 metais. Mokėsi Kolumbijos universitete, taip pat pas garsųjį Aaroną Coplandą, Lucą Foosą, gilinosi į elektroninę muziką. Jis rašo nuosaikią sonoristinę ir postserialistinę muziką, ją derina su tradicinės muzikos elementais.

 

Kompozitorė Betty Olivero mokėsi Tel Avive, vėliau Jeilio universitete (JAV), po to – Florencijoje, kur studijavo kompoziciją pas šiuolaikinės muzikos klasiką Luciano Berio. Jos muzika – daugiasluoksnė, polifoninė, čia ypatingą vietą užima sefardų (žydų išeivių iš Azijos, Afrikos, Ispanijos) muzikos tradicijos, transformuotos per moderniosios muzikos prizmę. Jos muzika plačiai atliekama pasaulyje, kompozitorė pelnė daug prestižinių premijų (tarp jų – „Koussevitsky Award“, JAV). Betty Olivero pristatytas kūrinys „Madrigalas“ klarnetui, akordeonui, perkusijai ir kameriniam orkestrui skambėjo labai įspūdingai.

 

Luca Lombardi, kilęs iš Italijos, studijavo Italijoje ir Vokietijoje pas tokias šiuolaikinės muzikos įžymybes kaip Karlheinzas Stockhausenas, Mauricio Kagelis, Berndas Alois Zimmermannas, Paulis Dessau. Jis yra dviejų pastatytų operų, daugelio simfoninių, kamerinių ir vokalinių kūrinių autorius. Šiame festivalyje skambėjo jo kamerinė muzika gitarai, fleitai, balsui, smuikui, altui, violončelei, klarnetui solo ir įvairiems ansambliams.

 

Benjaminas Jusupovas kilęs iš Tadžikistano, mokėsi Maskvos konservatorijoje. Jis yra plataus diapazono muzikas – kompozitorius, dirigentas, pianistas, mokslininkas. Mes su juo susipažinome prieš keletą metų bendrame koncerte Hradec Kralovėje, Čekijoje. Jo muzika – ryškiai rytietiško atspalvio. Sefardiški, tadžikų tradicinės muzikos elementai ir XX a. moderniosios muzikos leksika sudaro jo muzikos simbiozę. Jo Sonatoje dviem fortepijonams, kurią jis atliko kartu su pianiste Rušana Muborakšojeva, grojimas fortepijono stygomis buvo toks pat natūralus, kaip ir grojimas klavišais, ir išplėtė garsų paletę, o muzikos dvasia buvo artimai rytietiškai.

 

Buvo labai įdomu klausytis kompozitoriaus Yuvalo Shakedo – irgi Mauricio Kagelio mokinio – kūrinio gitarai solo, kurioje visos stygos buvo suderintos vienodai... Tai leido išgauti įvairius neįprastus skambesius, sudarė plačias galimybes greitai pakartoti tą patį toną. O svarbiausia – šis techninis „triukas“ tarnavo muzikos įtaigumui.

 

Kompozitorė Tsippi Flescher daug dėmesio savo kūryboje ir veikloje skiria Artimųjų Rytų kultūrų bendrumo ieškojimams. Ji traktuoja Izraelį kaip žydų ir arabų kultūros centrą. Jos muzikoje skamba arabų ir sefardų muzikos elementai, vokaliniai kūriniai dažnai skamba arabų ir hebrajų kalbomis.

 

Kaip vertinate savo pakvietimą pakvietimą į šį festivalį, skirtą Izraelio muzikai?

 

Pirmiausia, tai didelė garbė būti pakviestam kartu su žymiais Izraelio kompozitoriais. Manyčiau, mano pastarojo laikotarpio kūryba, muzika, skambanti įvairiuose pasaulio kraštuose, galbūt tapo kiek žinomesnė, ir festivalio organizatoriai nusprendė pakviesti vieną kompozitorių tarytum „iš šalies“, kurio kūryba tuo pat metu ir artima, ir skiriasi nuo Izraelio kompozitorių. Bendrame festivalio kontekste tai buvo įdomu ir klausytojams, ir kompozitoriams, kartu naudinga man pačiam. Kai kam mano muzika pasirodė net „žydiškesnė“ nei Izraelio kompozitorių. Apie tai daug diskutavome.

 

Lietuvoje kadaise klestėjo jidiš kultūra. Kaip tai veikia Jūsų kūrybą?

 

Be abejonės, Europos žydų muzikos tradicijos – ir buitinės, ir religinės – tvirtai įėjo į mano mąstyseną. Man artima ir Rytų (sefardų) muzikos ritminė bei melodinė struktūra. Visa tai susipina su moderniosios muzikos leksika. Kai kada dominuoja viena, kai kada – kita. Izraelio kompozitoriai ne taip ryškiai akcentuoja savo šaknis. Aš kartais darau priešingai.

 

Tradicinis klausimas – Jūsų artimiausi planai?

 

Jau šį šeštadienį, birželio 9 d., vėl Vokietijoje, Humbascher Musikfest festivalyje violončelininkas Davidas Geringas su Mandelringo styginių kvartetu atliks mano kūrinį „David’s Song“. O birželio 19 d. Geringas atliks tą patį kūrinį Didžiųjų ežerų (Great Lakes) festivalyje (JAV) su kvartetu „Ariel Quartet“. Rugsėjo mėnesį laukia premjeros naujas Koncertas violončelei, kurį su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks jubiliejų švenčiantis Rimantas Armonas. Turiu ir kitų sumanymų.

 

Linkiu Jums sėkmės. Ačiū už pokalbį.

 

Kalbėjosi Kamilė Rupeikaitė


„7 meno dienos“ Nr.23 (991), 2012-06-08

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti