Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 19 (987), 2012 gegužės 11 d. > Muzika > Netrūko puikių muzikų
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Netrūko puikių muzikų


Kelios mintys po festivalio „Kaunas Jazz“


Algirdas Klova

Share |
„David Sanchez group“
Kartais net nepastebi, kaip greitai bėga laikas.

Šiemet atvykęs į XXII festivalio „Kaunas jazz“ koncertus, nusipirkau DVD filmą su Bobby McFerrino koncertu Kauno sporto halėje. Rodos, vos prieš porą savaičių klausėmės šio didžio muziko, o pasirodo, metai prabėgo. Puikus įrašas, gal kam pasirodys keista, bet man jis net labiau patiko nei pats koncertas gyvai. O gal čia vėlgi kaltas laikas. Šių metų pagrindinis koncertas Kauno „Žalgirio” arenoje nesukėlė man didelių emocijų ir nesužavėjo. Tačiau pasikalbėjus su kolegomis kartais atrodo, kad nesi visiškai teisus. Manau, tokiame festivalyje norėtųsi kiek džiaziškesnio koncerto, o Lizz Wright gal geriau skambėtų kokių miesto dienų renginyje ar sporto įvykių kultūrinėje programoje. Šiaip tikrai gera dainininkė, neblogai valdo balsą, nors jo naudoja vos virš oktavos ribų. Popmuzika niekada per daug nesidomėjau, todėl tikriausiai ko nors ir nesupratau. Tačiau gal suprasiu po metų ar dvejų.

 

Kas mane festivalyje labiausia nudžiugino? Pirmiausia, kad rimtas renginys vyksta rimtose koncertų erdvėse, tokiose kaip Vilniaus ar Kauno filharmonijų salės. Tai puiku. Žinoma, yra ir kita pusė – mažiau publikos telpa, mažiau parduodama bilietų ir kitų gėrybių, bet ir ta publika gražiai atsisijoja. Nuostabu, kad koncertai Vienybės aikštėje sutraukia vis daugiau žmonių. Tiesa, tai nemokama erdvė, be to, ir oras buvo puikus. Nustebino ir pradžiugino „džiazuojančio autobuso“ idėja. Džiugu, kad vėl pastebima Kęstučio Lušo kūrybinė veikla, puikiai festivalyje debiutavo Daiva Starinskaitė su grupe „Keymono“, pagrindine žvaigžde, be abejonės, tapo kontrabosininko Christiano McBride’o trio. Deja, negalėjau pamatyti visų šių metų festivalio renginių, todėl trumpai paminėsiu tuos, kuriuos girdėjau ir regėjau.

 

Man, suprantama, visada įdomiausi muzikiniai pasirodymai, susiję su liaudiškų intonacijų, motyvų, instrumentų, atlikėjų technikos panaudojimu. Šia prasme labiausiai sužavėjo Kauno sinagogoje koncertavęs Ori Dakari trio iš Izraelio. Paties Dakari grojimas ne tik techniškai tobulas, bet ir be galo jautrus, protingas formos atžvilgiu, gitaros tembrinis arsenalas nenuobodus ir išraiškingas. Šis muzikantas labai originaliai naudoja formos architektoniką, žinoma, remdamasis keliais iš anksto susikurtais modusais ir architektūrinėmis detalėmis, tačiau labai laisvai improvizuodamas ir skatindamas tai daryti du savo pagalbininkus. Dakari repertuare susipina gili pagarba džiazui, meilė savo ir kitų šalių tradicinei ir liaudies muzikai. Ne veltui pasaulyje labai garsus muzikos eksperimentų meistras ir avangardo kūrėjas Johnas Zornas atkreipė dėmesį į šį puikų gitaristą ir savo studijoje įrašė, o 2009 m. išleido jo albumą „Entrances“.

 

Kitas didis menininkas, gyvenantis Niujorke, gimęs Italijoje, nors kilęs iš Indijos, – saksofono virtuozas, improvizacijos ir kompozicijos meistras Rudreshas Mahanthappa. Jo muzikoje nesunku išgirsti tradicinės indų muzikos tembrinius ir derminius sąskambius, tačiau jie taip meistriškai įpinti į džiazo ir kitos naujosios muzikos darinius, kad nelavinta ausis išgirs tik kažkokius netradicinius derinėlius, peršančius mintį, kad čia esama delikačių egzotiškų niuansų. Paanalizavęs šį grojimą, pastebi ypatingą instrumento pūtimo būdą, charakteringą indų ir kitiems Azijos muzikantams. Daug kas paaiškėja sužinojus, kad šis muzikas tarp koncertinių turų ir darbo su kolektyvais važiuoja į Indiją semtis įkvėpimo kūrybai.

 

Muzikantai, su kuriais Rudreshas Mahanthappa atvyko į Kauną, taip pat ne iš kelmo spirti. Jų muzikos laukas ir stilistinis spektras labai platūs ir aktyvūs. Gitaristas Davidas Gilmore’as džiazo muzikos gerbėjams gali būti girdėtas daugiau nei penkiasdešimtyje įvairių muzikantų plokštelių, boso virtuozas Richas Brownas ne veltui dažnai vadinamas vienu geriausių bosininkų, o būgnininko Gene’o Lake’o biografijoje – įspūdingiausias scenos partnerių būrys. Projektas SAMDHI, kurį pademonstravo šis kolektyvas, paliko didžiulį įspūdį.

 

Šio festivalio smogikas – nepaprastai įspūdinga asmenybė iš Suomijos, jaunas, bet labai talentingas muzikantas, trimito ir fliugelhorno virtuozas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris, pedagogas, dainininkas Jorma Kalevi Louhivuori. Sunku įsivaizduoti muzikantą, kuris penktadienio naktį groja muzikiniame klube su savo ugninga grupe „The Northern Governors“, šeštadienio vakare su Kauno bigbendu atlieka didžiulę, originalią naujo, rimto džiazo programą kaip solistas, o paskui bėgte pasileidžia į Vienybės aikštės sceną, kur su ta pačia žaižaruojančia savo grupe tiesiog išrėkia, išdeklaruoja jaunimui stilistiškai puikią muziką. Šio Suomijos muzikanto, Nomme Jazz konkurso laureato Jorma Kalevi Louhivuori koncertas Kauno filharmonijos salėje su Kauno bigbendu, sujungęs profesionalų darbą ir jaunatvišką improvizaciją, buvo tikrai didžiulis atradimas. Dar verta priminti, kad šiam laimės kūdikiui vos 27-ri. Beje, norisi pasveikinti puikiai pasirodžiusį Kauno orkestrą ir palinkėti visada turėti tokį solistą.

 

Na ir, be abejonės, didžiausią įspūdį paliko ypatingą profesionalumą bei muzikinį sumanumą pademonstravęs „David Sanchez group“ iš JAV koncertas Vilniuje, filharmonijos salėje. Festivalis „Kaunas Jazz“ vilniečiams kasmet padovanoja vieną labai aukšto lygio koncertą. Šį kartą jis pranoko visus bent jau mano lūkesčius. Nuostabus instrumentų skambesys, tembrinis ir muzikinis „sukibimas“, charakteringų elementų išryškinimas, puiki muzikinė visuma. Kaip klasikas kantrus ir santūrus saksofonistas Davidas Sanchezas, protingai jautrus, minkšto tembro pianistas Edmondas Simonas iš Venesuelos ir įvairiabriaunis bosininkas Ricky Rodriguezas sukūrė nepaprastai vientisą džiazinę visumą. Tiesiog sužavėjo muzikinės kompozicijos formos loginis konstravimas, nepaprasta tvarka muzikoje, tobulas visumos gausmas. Ačiū festivalio „Kaunas jazz“ rengėjams už galimybę tai išgirsti.


„7 meno dienos“ Nr.19 (987), 2012-05-11

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

Kika, 2012-05-14 12:08

Labai gyvas pasakojimas, idomus skaityti.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti