Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Gražių kaip paveikslėlis


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Puikybė ir prietarai“
Iš šventinės televizijų programos gali daug sužinoti apie tautos ir pačių televizijų įpročius. LTV siūlo bent trumpam pasijusti tikru kataliku – pamaldos iš Romos ir Vilniaus, Velykų apeigos bei papročiai, be abejo, žadina žiūrovų nostalgiją.

Tik man tos šventės per LTV jau įsipyko – kiekvieną savaitę kuriame nors Lietuvos kampe vyksta šventė ar mugė, o „Panorama“ būtinai viską parodo. Kai per televizorių žiūri beveik tik žinias, gali pasirodyti, kad lietuviai nuolat ką nors švenčia. Ypač daug džiaugsmo jiems kažkodėl sukelia stintos – ką tik sugautos, iškeptos ar išvirtos. Margučiai, matyt, taip pat.

 

Komercinės televizijos apsimeta, kad šventės joms nerūpi. Tai – tik laisvadieniai, kuriuos reikia užkimšti kvailais filmais. Prie vaišių stalo labiausiai tinka tokie ir dar visokie televizijos liaudies žaidimai, kuriuose dalyvauja lietuviškos „žvaigždės“ ir Seimo nariai. LNK per šias Velykas siūlo vėl pasijusti paaugliu ir prisiminti „Žiedų valdovą“ – bus rodomos visos trys Peterio Jacksono filmo dalys: „Žiedo brolija“ (7 d. 10 val.), „Dvi tvirtovės“ (8 d. 10 val.), „Karaliaus sugrįžimas“ (9 d. 10.55). TV3 ir LNK dar siūlo patinų žaidimus – taip aš vadinu Marko Neveldine’o ir Bryano Tayloro filmus „Žaidėjas“ (LNK, šįvakar, 6 d. 21.15) ir „Adrenalinas“ (TV3, 8 d. 21.30), kuriuose pagrindinius vaidmenis suvaidino du šiuolaikinio vyriškumo etalonai – Jasonas Stathamas ir Gerardas Butleris. Neveldine’as ir Tayloras, filmuose esą išreiškiantys epochos dvasią, į kiną atėjo iš reklamos. Jų įsivaizdavimas apie kino novatoriškumą kartą net pralinksmino: Tayloras didžiavosi filmavęs debiutinį „Adrenaliną“ su skaitmenine kamera ant pečių ir ant riedučių. Režisieriai yra prisipažinę, kad „filmas – tai videožaidimas, tik natūralaus dydžio“.

 

„Žaidėjas“ rutulioja madingą temą apie realaus ir virtualaus pasaulių susiliejimą – milijardierius Kenas sukuria ekstremalią pramogą – videožaidimą, kuriame nuteistieji mirties bausme tampa žaisliukais žaidėjų rankose. Jei kuris nors laimi 30 kovų, lieka gyvas. Būtent už gyvybę ir kaunasi Butlerio personažas. „Adrenalino“ herojus, kurį suvaidino Jasonas Stathamas, yra samdomas žudikas. Jis neįvykdė kontrakto ir pats tapo taikiniu. Ryte jis sužino, kad yra apnuodytas ir liko tik valanda gyventi. Bet jei nuolat judės, adrenalinas neleis nuodams pasiekti širdies. Todėl vyrukas ir bėga Los Andželo gatvėmis. Beje, be ratukinių pačiūžų.

 

Ispanų režisierių Davido ir Alexo Pastorų 2009 m. kelio filmą „Nešiotojai“ (BTV, 7 d. 23.20) įkvėpė šiuolaikinės pasakos apie mirtinus virusus. Su vienu jų susiduria ir filmo herojai. Jie nori pabėgti į izoliuotą Meksikos pakrantės salą ir ten sulaukti pandemijos pabaigos. Bet nuo šių dienų kino didaktikos nepasislėpsi niekur, todėl filmo herojai supranta, kad baisiausia yra ne virusai, o tamsioji žmogaus prigimties dalis. Pasak kūrėjų, atsidūrę beviltiškoje situacijoje, kad išgyventų, žmonės gali tapti tikromis pabaisomis. Bet reikia atiduoti duoklę belgų operatoriui Benoit Debie, kuris padarė viską, kad „Nešiotojai“ stebintų hiperralistišku „siaubingu grožiu“.

 

Peterio Cornwello „Pragaras Konektikute“ (LNK, šiąnakt, 6 d. 01.10) primins vieną populiariausių siaubo filmų motyvų – prakeiktą namą. Į panašų Konektikute persikelia Kembelų šeima, kuri nori būti arčiau vėžiu sergančios dukters. Jie nežino, kas iš tikrųjų anksčiau buvo sename karalienės Viktorijos stiliaus name... Filmas pagrįstas tikra Snedekerių šeimos istorija, kuri ir aprašyta keliose knygose, ir atkurta dokumentiniame filme „Medžioklė Konektikute“.

 

Kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik pramoga, gali būti ir filosofiškas filmas, įrodo Johno Woo 1997 m. „Dviveidis“ (TV3, 7 d. 21.35). Filmo herojai – mirtini priešai policininkas ir nusikaltėlis – susikeičia veidais. Klausimas, kurį kartu su puikiai savo dvigubus personažus suvaidinusiais Johnu Travolta ir Nicolasu Cagu formuluoja Woo, šių dienų kine vienas aktualiausių. Jis apie tikrąją žmogaus tapatybę. Nuo ko ji priklauso? Kaip keičiasi, kai žiūrėdamas į veidrodį matai savo priešo atvaizdą? Ar turėdamas svetimą veidą neišvengiamai tapsi tokiu pat? Filmas prismaigstytas įvairių užuominų į kino klasiką, paties Woo ankstyvuosius filmus ir net į graikų mitus. Juk neatsitiktinai nusikaltėlio broliai dvyniai vadinasi Kastoru ir Poluksu.

 

„Dviveidis“ man jau pati gryniausia kino postmodernizmo klasika. Tokia pat klasika kaip Vladimiro Motylio isternas „Baltoji dykumos saulė“ (LNK, 9 d. 17 val.), plačioje sovietų imperijoje iškart tapęs kultiniu. Rusų kosmonautai žiūrėdavo filmą prieš kiekvieną skrydį, filmo frazes iki šiol kartoja ir politikai, ir paprasti piliečiai. Bet bijau, kad jauni lietuviai jau nelabai supras, kodėl „Baltoji dykumos saulė“ buvo tokia svarbi net kelioms žiūrovų kartoms. Anaiptol nesergu anų laikų nostalgija, man tik gaila tos lyg šagrenės oda nuolat nykstančios kultūrinės terpės, nes videožaidimai jos tikrai nesukuria. Jie nekuria nieko. Užtat ją kuria tokie kaip Clintas Eastwoodas. Slaptas šio aktoriaus ir režisieriaus gerbėjas LNK programų skyriuje primins 1984 m. sukurtą Richardo Tuggle’o filmą „Ant bedugnės krašto“ (LNK, 10 d. 22.35). Filmo herojus, Naujojo Orleano policijos inspektorius Vesas Blokas, kurį ir suvaidino Eastwoodas, atsiduria nemalonioje situacijoje. Maniakas žudo prostitutes, sumaniai išvengdamas policijos spąstų, o Vesas gerai pažinojo visas aukas...

 

Jei niekinate panašius siužetus ir vis dar tikite, kad tikras menas turi skatinti kilnius ir gražius jausmus, žiūrėkite Julie Taymor tragediją „Titas“ (LTV2, 11 d. 21.50) apie kruviną Romos karvedį, kovojusį prieš gotus, ir dar kruvinesnį kerštą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Anthony Hopkinsas. Bijau pasirodyti prasto skonio (nors Jūs, mieli skaitytojai, mane jau seniai perkandote), bet žiūrėdamas į jo generolą nuolat prisimindavau kitą aktoriaus personažą, iš Lietuvos kilusį maniaką Hanibalą Lekterį.

 

Mėgstu pasinerti į masinės kultūros labirintus. Kuo giliau, tuo įdomiau. Juk kadaise ir Jane Austen buvo laikoma nerimta rašytoja. Tačiau jos romanuose sentimentaliai, o kartu ironiškai papasakotos jaunų anglių istorijos paskutiniais metais populiaresnės už rimtą klasiką. Parašytas 1796-aisiais, bet išspausdintas tik 1813 m. romanas „Puikybė ir prietarai“ sulaukė ekranizacijų įvairiose šalyse – net Indijoje. LNK (9 d. 23.15) parodys vieną naujausių, kurią 2005 m. sukūrė Joe Wrightas.

 

„Puikybė ir prietarai“ perkels į karaliaus Jurgio III Angliją, mažą kaimelį, kuriame gyvena neturtinga ponia Benet. Ji nori ištekinti savo penkias dukteris, Elizabet pamilsta gražuolį Darsį. Bet kol jie abu puls vienas kitam į glėbį, atsitiks daugybė dalykų. Filmo scenarijų parašė britų aktorė Emma Thompson, o Elizabetę suvaidino Keira Knightley. Ji graži kaip paveikslėlis. Dar gražesnių ne tik televizijos ekrane linkiu per visas šventes.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.14 (982), 2012-04-06

Versija spausdinimui

Komentarai

NtuptBgytMX, 2012-07-16 18:31

Oui d'accord c'est pas e9norme L'inte9reat est juste de pouvoir faire pliaisr e0 l'utilisateur qui demande de ne pas changer ses habitudes suite au passage windows xp > windows seven.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti