„Kino pavasario“ konkursinės programos nugalėtojas – lenkų filmas „Drąsa“
Tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo ceremonijoje buvo paskelbtas konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ nugalėtojas. Festivalio statulėlė ir pagrindinis prizas atiteko lenkų režisieriaus Grego Zglinskio filmui „Drąsa“.
Dviejų brolių santykius ir žmogiškumo išbandymą kritinėse gyvenimo situacijose nagrinėjanti juosta sužavėjo tarptautinį žiuri, kurį sudarė kino kritikas iš Švedijos Janas Lumholdtas, aktorė ir prodiuserė iš Makedonijos Labina Mitevska, latvių režisierius Maris Martinsonas, Kubos aktorė Mirtha Ibarra ir rusų operatorius bei režisierius Pavelas Kostomarovas.
„Nusprendėme apdovanojimą vienbalsiai skirti šiam filmui už tai, kaip jame rodomi žmonių...
|
Naujos Europos drąsa
Prieš savaitę pasibaigusiame 17-ajame Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ trečius metus iš eilės buvo surengta konkursinė filmų programa „Nauja Europa – nauji vardai“. Jos koncepcija nepasikeitė – rodyti debiutinius arba antruosius Rytų, Vidurio Europos ir Balkanų šalių režisierių vaidybinius darbus. Šiemet pristatyta 11 filmų. Tarp jų, beveik tradiciškai, nė vieno lietuviško.
Tarptautinis žiuri geriausiu filmu išrinko lenkų režisieriaus Grego Zglińskio dramą „Drąsa“. Toks sprendimas nebuvo netikėtas. Žiūrint konkurso filmus, favoritai pradėjo aiškėti gana greitai. Stipria dramaturgija, problemų aktualumu, kino kalbos ieškojimais, aktorių meistryste išsiskyrė vos keli kūriniai – minėta lenkų juosta, jaunos serbų režisierės Majos Miloš provokuojanti drama apie paauglius „Klipas“, bulgaro Konstantino Bojanovo kelio filmas...
|
Mike’o Leigh „Dar vieneri metai“ jau ekranuose
Britų režisieriaus Mike’o Leigh filmo „Dar vieneri metai“ („Another Year“, D. Britanija, 2010) premjera įvyko Kanų kino festivalyje, filmas buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią scenarijų. Po premjerinių seansų šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ filmas išleidžiamas į Lietuvos kino ekranus. Pateikiame režisieriaus interviu, išspausdinto žurnale „Newsweek“, fragmentus.
Septynis kartus buvote nominuotas „Oskarui“. Ar statulėlių teikimo ceremonija gali būti įdomi patirtis Europos kūrėjui?
Greičiau kurioziška. Tai – holivudiškas, amerikocentristiškas laukinis cirkas, vulgarus kaip pigus blizgutis. Ten į mano filmavimo grupę visada žiūrima kaip į keistus nepriklausomo kino padarus iš už vandenyno, nežinia kaip prasprūdusius pro atrankos sietą.
Bet kiekvienas kūrėjas mėgsta gauti apdovanojimus. Jūs esate...
|
Prancūzų institutas kviečia į Erico Rohmero filmų retrospektyvą
Balandžio mėnesį Prancūzų institutas kviečia į Erico Rohmero (1920–2010) filmų retrospektyvą.
Kino ir teatro režisierius, scenaristas, rašytojas, kino kritikas ir teoretikas Rohmeras buvo vienas prancūzų Naujosios bangos pradininkų. Jo filmams būdingas subtilumas, literatūriškumas ir egzistencinė ironija. Filmuose Rohmeras dažnai kalbėdavo apie tai, apie ką literatūra kalba nuo pat savo pradžios, – apie dviejų žmonių susitikimą ir meilės pradžią. Tačiau serialų banalybe paverstos situacijos Rohmero filmuose atgauna pirmykštį žavesį ir naujumą. Filmų...
|
Gražių kaip paveikslėlis
Iš šventinės televizijų programos gali daug sužinoti apie tautos ir pačių televizijų įpročius. LTV siūlo bent trumpam pasijusti tikru kataliku – pamaldos iš Romos ir Vilniaus, Velykų apeigos bei papročiai, be abejo, žadina žiūrovų nostalgiją.
Tik man tos šventės per LTV jau įsipyko – kiekvieną savaitę kuriame nors Lietuvos kampe vyksta šventė ar mugė, o „Panorama“ būtinai viską parodo. Kai per televizorių žiūri beveik tik žinias, gali pasirodyti, kad lietuviai nuolat ką nors švenčia. Ypač daug džiaugsmo jiems kažkodėl sukelia stintos – ką tik sugautos, iškeptos ar išvirtos. Margučiai, matyt, taip pat.
Komercinės televizijos apsimeta, kad šventės joms nerūpi. Tai – tik...
|
|