Nors sąvokos „modernumas“ ir „paveldas“ turi kardinaliai priešingas reikšmes: pirmasis veržliai žvelgia pirmyn, o antrasis siekia sustabdyti praeities akimirkas, šiandieninėje visuomenėje jie paradoksaliai egzistuoja drauge, nes paveldas nuolat jaunėja, o jo samprata kasdien grėsmingai plečiasi. Mūsų dienomis tapo sunkiau pasakyti ne kas paveldas yra, bet kas jis nėra, ir nuspręsti, kaip elgtis su moderniųjų laikų palikimu.

Septintojo paskaitų ciklo, kurio kuratoriai yra architektas Lukas Rekevičius bei architektūros istorikė Marija Drėmaitė, tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuolaikinio elgesio su paveldu problemas, gilintis į „vertybės“ formavimosi mechanizmą ir daikto tapimo paveldu procesą.

Šia tema kalbės penki pranešėjai: ciklą kovo 29 d. pradėjo Hamburgo „HafenCity“ universiteto architektūros fakulteto profesorius Hartmutas Frankas, vadovaujantis moderniosios architektūros istorijos tyrimams. Jis pristatys dviejų Vokietijų, atskirtų Berlyno siena, architektūrą, kuri verčia susimąstyti apie prieštaringų istorinių laikotarpių paveldo vertinimą ir likimą. Balandžio 5 d. eseistas ir menotyrininkas Ernestas Parulskis žada pasvarstyti, ar gali gausus modernios architektūros palikimas virsti realiu ir visuomenei priimtinu paveldu. Balandžio 19 d. paskaitą skaitys Edinburgo universiteto architektūros paveldo profesorius Milesas Glendinningas, tarptautinės moderniojo paveldo apsaugos organizacijos (DOCOMOMO) urbanistikos ir kraštovaizdžio grupės pirmininkas. Savo publikacijose jis siekia suartinti dirbtinai atskirtas paveldo ir modernybės bei pastato ir architektūros sritis. Paskaitoje autorius sutelks dėmesį į didžiules valstybines masinės gyvenamosios statybos programas. Balandžio 26 d. fotografas Frédéricas Chaubinas (Prancūzija) paskaitoje gilinsis į psichologinių veiksnių įtaką architekto estetiniam pasirinkimui. Kūrėjas nuo 2003 m. domisi vėlyvojo sovietmečio architektūriniais „monstrais“. Keliaudamas po buvusias sovietinės imperijos respublikas jis sukaupė įspūdingų fotografijų rinkinį, kurio pagrindu išleido knygą CCCP: Cosmic Communist Constructions Photographed (Taschen, 2010). Ciklą gegužės 4 d. užbaigs pranešėja iš Rusijos Anna Bronovickaja, architektūros istorikė, parodų ir renginių kuratorė, Maskvos architektūros instituto profesorė, architektūros žurnalo Projekt Rossija redaktorė, tarptautinės moderniojo paveldo apsaugos organizacijos (DOCOMOMO) Rusijos komiteto generalinė sekretorė. Paskaitoje pašnekovė argumentuos, kodėl moderniosios visuomenės architektūriniai pirmtakai turi teisę būti išsaugoti.

Visos paskaitos yra nemokamos. Renginiai vyksta Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje, ketvirtadieniais 20 val.

NDG inf.

„7 meno dienos“ Nr.13 (981), 2012-03-30