Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Pro tikrovės paviršių į būties gilumą


Lino Giedrimo paroda galerijoje „Kišenė“


Lijana Šatavičiūtė

Share |
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienės nuotr.
Lietuvių kalbos institute, greta bibliotekos įrengtoje nedidukėje dailės galerijoje, nuo vasario vidurio veikia Lino Giedrimo medžio drožinių ir pastelių paroda.

Jau penkeri metai institute egzistuojančią meno erdvę kuruoja Leksikografijos skyriaus mokslo darbuotoja Violeta Černiutė. Ji renkasi dailininkus ne tik kokybės, bet ir bendruomeniškumo principu – pažįstami dailininkai siūlo kolegas menininkus, šie atveda savo draugus. Ir taip klostosi, Violetos žodžiais tariant, „meno gurkšnio mokslo aplinkoje“ istorija, kurioje pėdsakus paliko čia savo kūrinius rodę Viktorija Daniliauskaitė, Šarūnas Leonavičius, Jūratė Bogdanavičiūtė, Algimantas Kuras (saliukę pakrikštijęs ,,Kišene“), Paulius Normantas, Andrius Giedrimas, Raimondas Martinėnas ir kiti.    

 

Šioje parodoje Linas Giedrimas (g. 1971) eksponuoja per keletą pastarųjų metų sukurtus religinės tematikos drožinius ir virpančio piešinio, kasdienybės akimirkas fiksuojančias pasteles – pagal jų stilistiką iškart atpažįstame autorių. Nuo vaikystės menininkų aplinkoje augęs ir 1990–1995 m. Vilniaus dailės akademijoje tapybą studijavęs Linas Giedrimas intensyviau meniniame gyvenime reiškiasi jau gerą dešimtmetį, jo kūrybą buvo galima pamatyti 2002 m. dailininkų Giedrimų šeimos darbų parodoje Vilniuje ir asmeninėse ekspozicijose Kretingos bibliotekoje (2003), „Lietuvos aido“ galerijoje Vilniuje (2004), L. Rėzos kultūros centre Juodkrantėje (2005), Birštono sakraliniame muziejuje (2006), Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje (2010).

 

Spalvoti medžio reljefai – originali, bene nė vieno profesionalaus dailininko Lietuvoje neplėtojama kūrybos sritis – tarsi tarpinė tarp tapybos ir skulptūros, išaugusi iš Lietuvos bažnyčių barokinės aplinkos, vietinės pamaldumo tradicijos. Susidaro įspūdis, kad dailininko neslegia tematikos reikšmingumas, jis kuria natūraliai, nesaistomas bažnytinių kanonų ar atsakomybės naštos. Atrodo, kad statiški, kupini rimties Evangelijos siužetai kyla iš vidinio poreikio ir dvasinio nusiteikimo. Šią mintį patvirtintų kūrybos proceso organiškumas – menininkas dirba be eskizų, tik pažymėdamas piešinį beržo plokštėje, subtiliai modeliuodamas formą, o paskui spalvina neaukštą reljefą aliejiniais dažais. Dažniausiai vaizduojamos Šventosios Šeimos, Motinos su Kūdikiu, Kryžiaus nešimo, Pietos ir Nukryžiavimo scenos. Šventųjų figūros ekspresyvios, dvelkiančios vidiniu dramatiškumu, perteikiančios jų egzistencijos prasmę. Kaip ir liaudies drožiniuose, L. Giedrimo reljefuose nėra perspektyvos, juose dera dekoratyvumas su neįmantria statiška kompozicija. Nuotaika kuriama pasitelkus gilių tonų spalvų derinius, išmarginant motyvus skirtingo piešinio ornamentu.

 

Pastelėse dailininkas neskubriu žvilgsniu stebi kasdienį pasaulį. Popieriaus lakštuose atgyja palikti žmogaus veiklos pėdsakai – gėlių lysvė, keliukas, kibiras, daržo įrankiai. Jautriai piešiama prasikalusi pavasarinė žolė, krūmai, medžiai, susipinantys į šalto kolorito permatomą virpančių brūkšnelių visumą. Pro kasdienybės smulkmenas dailininkas žvelgia į būties gilumą, kurdamas sudvasintos tikrovės vaizdą, kuriame galima įžvelgti ir būties skaidrumą, ir bauginančius lemties ženklus. Menininko akis užkliūva už tų objektų, pro kuriuos dažnas praeina jų net nepastebėdamas. Tai ypač jaudina, nes primena, kaip svarbu vertinti kiekvieną akimirką, gyventi čia ir dabar.

 

Kuo patraukli Lino Giedrimo kūryba šiuolaikiniame, įvykių perpildytame meniniame gyvenime, kuriame yra visko – ir atviro savęs demonstravimo, ir tylaus  kalbėjimo studijose, už uždarų durų? Pirmas į akis krentantis dalykas – šio autoriaus  kūryba yra nuoširdi ir dvasinga, o tikrą ir nepameluotą išgyvenimą iš tolo jaučia žiūrovai. Antra, kūriniai harmoningi ir nedestruktyvūs, o tai traukia skubos ir disharmonijos išvargintus žmones. Be to, Lino kūriniai pasižymi savitumu, juose dera sakralus susikaupimas ir nuoširdus paprastumas. Taigi visi minėti komponentai – tikras jausmas, harmonija ir originalus pasakojimas susilydo į vieną patrauklų ir intriguojantį derinį, kuriam negali atsispirti nei profesionalūs vertintojai, nei paprasti žiūrovai.

 

Paroda veikia iki birželio 30 d.

Lietuvių kalbos institutas (P. Vileišio g. 5, Vilnius)


„7 meno dienos“ Nr.10 (978), 2012-03-09

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

hnEjKFx1A8v, 2017-03-22 13:59

By April 24, 2010 - 11:48 pmDer sieht toll aus. Bisher habe ich Catrice bis auf den Allround Concealer und dem Mineral Puder eher vegs¤chlÃasnirt. *schäm*Sollte mir das Regal mal näher anschauen.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti