Tarp jų – „Auksiniam gaubliui“ nominuotas ir Airijoje geriausiu 2011 m. filmu pripažintas Johno Michaelo McDonagho „Sergėtojas“ („The Guard“), jame vaidina aktorius Markas Strongas, pažįstamas iš neseniai rodytų filmų „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ ir Guy Ritchie „Šerloko Holmso“. Golvėjaus miesto policijos seržantas Geris Boilas savo rutiną „kutena“ narkotikais, duoklėmis ir prostitutėmis. Netrukus jis priverčiamas susikaupti ir tirti žmogžudystę bei pusės milijardo dolerių vertės narkotikų kontrabandos bylą.

Kita „Viasat komedijų festivalio“ naujiena – San Sebastiano kino festivalį uždariusi, Tokijo festivalyje pagrindinį prizą laimėjusi prancūzų juosta „Neliečiamieji“ („Intouchables“, rež. Eric Toledano, Olivier Nakache). Tikrais įvykiais paremta istorija Prancūzijoje tapo lankomiausiu metų filmu. Francois Cluzet filme vaidina visiškai paralyžiuotą aristokratą, kuriam padėti įdarbinamas iš kalėjimo ką tik paleistas jaunas nepraustaburnis imigrantas.

Juodojo humoro gerbėjai festivalyje galės mėgautis belgų juosta „Hasta la vista“ (rež. Geoffrey Enthoven) apie tris dvidešimtmečius vyno ir moterų mėgėjus, kurie norėdami atsikratyti nekaltybės išsirengia Ispanijon. Jų niekas nesulaikys, nors vienas yra aklas, kitas juda tik neįgaliojo vežimėliu, o trečias – visiškai paralyžiuotas.

Romantikams festivalis skiria mokslinės fantastikos ispanų filmą „Ateivis iš kosmoso“ („Extraterrestre“, rež. Nacho Vigalondo) apie du nepažįstamuosius – Chuliją ir Chulijų, kurie po išgertuvių nakties atsidūrė toje pačioje vieno Madrido buto lovoje. Jie bematant įsimyli vienas kitą, bet romaną sujaukia ateivių iš kosmoso laivas.

„Fėja“ („La fée“, rež. Fiona Gordon, Dominique Abel, Bruno Romy, Belgija, Prancūzija) pakvies į Prancūzijos uostą Havrą. Domas yra mažo jo viešbučio naktinis sargas. Kartą čia atvyksta basakojė moteris be jokio bagažo. Jos vardas Fiona. Ji sako, kad yra fėja ir gali išpildyti tris Domo norus. Norvegų „Užvesk mane!“ („Fa meg pa, for faen“, rež. Jannicke Systad Jacobsen) apdovanota Niujorko „Tribeca“ kino festivalio prizu už geriausią scenarijų. Filmo herojė penkiolikmetė Alma gyvena su mama mažame Norvegijos kaimelyje. Su draugėmis ji slapta geria alų, svajoja apie gražų gitaristą ir duoda skelbimą viename erotiniame interneto portale. Labai greit mergina praranda ryšį su realybe, ir nelaimės prasideda.

Italų režisieriaus Gianni Di Gregorio „Rugpjūčio šventę“ lietuvių žiūrovai įvertino labai gerai. 2010 m. sukurta išmintinga režisieriaus komedija „Džanis ir jo moterys“ („Gianni e le Donne“) pasakoja apie šešiasdešimtmetį pensininką, kuris pasirengęs padėti visiems – savo aktyviai žmonai, mylimai dukrai ir jos sužadėtiniui bei senai motinai. Vieną dieną geriausiais Džanio draugas atveria jam akis: kiekvienas save gerbiantis jų kartos vyras privalo turėti meilužę. Džanis nusprendžia pakeisti gyvenimą, tik kurią pasirinkti – seniai geidžiamą Gabrielę, pirmąją meilę Valeriją, mamos tarnaitę Kristiną?.. Jį supa tiek daug moterų.

Tragikomedija „Gazos paršiukas“ („When Pigs Have Wings“, rež. Sylvain Estibal, Prancūzija, Vokietija, Belgija) perkels į vieną dramatiškiausių pasaulio regionų – Gazą. Po audros palestinietis žvejys Džafaras suranda paršiuką. Nusprendęs kuo greičiau atsikratyti musulmonų požiūriu nešvaraus gyvulio, jis nusprendžia pirma pabandyti jį parduoti – pinigai tikrai nepakenks. Tačiau žvejys neįsivaizduoja, kas jo laukia...

Pagal „Kino pavasario“ inf.

„7 meno dienos“ Nr.8 (976), 2012-02-24