Nuo svajonių iki vieno asmens kulto
Audrius Naujokaitis. Fotografijų ciklo „Jonas Mekas, Soho ir East Village, Niujorkas 1994–2001“ ekspozicijos fragmentas. JMVMC. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Kaip per pilkąsias Kalėdas ir buvo žadėta – snigo. Daugiau, nei galima buvo tikėtis. Nesiliaujantis debesų mindžikavimas išblukino kontūrus, baltumas nugalėjo ir visą Vilnių pavertė „baltu kubu“ – neutralia erdve, kur tik už durų, spalvotoje šilumoje vyksta gyvenimas. Anksčiau paveikslus buvo populiaru traktuoti kaip langus į menamus pasaulius ar bent bandyta ieškoti ko nors, kas gali būti gražiau už duris, o dabar siūlau patį miestą interpretuoti kaip...
|
Piešinio (at)mintis
Marijos Teresės Rožanskaitės piešinys. Autorės nuotrauka Kai Jurga Minčinauskienė pasiūlė prisidėti rengiant Marijos Teresės Rožanskaitės parodą „Kairės–dešinės“ galerijoje, apsidžiaugiau.
Prisiminiau menininkės dirbtuvėje matytas krūvas piešinių ir eskizų, kurių tik nedidelė dalis eksponuota parodose. Bet kartu sukirbo abejonė. Nors Rožanskaitė piešė daug – pieštuku ir pastelėmis, flomasteriu ir angliuku, tušinuku ir sangvinu, – piešinio, kaip savarankiško meno kūrinio, nesureikšmino. Tiksliau, nesureikšmino formos, virtuoziškos linijos, autentiško gesto paieškų. Jai visada buvo svarbiau tai, kas slypi už popieriaus lapo – žmogus, emocija,...
|
Permąstant dydžius
Barbora Didžiokienė. Autoportretas. 1933-1967 m. Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai. Sud. Ramutė Rachlevičiūtė, iš rusų kalbos vertė Irena Miškinienė, Vilnius, VU, Lyčių studijų centras, 2011 m., 616 p.
1971-aisiais amerikietės menotyrininkės Lindos Nochlin straipsnyje „Kodėl nėra didžių dailininkių?“ iškeltas klausimas pažymėjo moterų sugrąžinimo į dailės istoriją pradžią. Per porą dešimtmečių iš dailės istorijos paraščių į mokslinį diskursą ir parodų sales buvo sugrąžinta daugybė ryškių, bet pamirštų dailininkių – nuo Renesanso tapytojų iki kone popkultūros ikona tapusios siurrealistės Fridos Kahlo. Lietuvos dailėtyroje feministinė...
|
Modernaus meno muziejaus Vilniuje istorijos pirma dalis
Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius) vykstančios 13-osios tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu leidyklos „Apostrofa“ ir spaustuvės „Petro ofsetas“ stende (5. C12) svečio teisėmis dalyvauja Modernaus meno centro (MMC, www.mmcentras.lt) leidykla.
MMC užmojis – sukaupti reprezentatyvią Lietuvos vaizduojamojo meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekciją ir padaryti ją prieinamą visuomenei. Tam tikslui ruošiamasi pastatyti pastatą, kur bus eksponuojami kūriniai. LR vyriausybė jau pritarė projektui ir suteikė jam nacionalinės svarbos statusą.
Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe vieta numatomam Modernaus meno centrui (apie 6 000 kv. m.) yra parinkta Neries dešiniajame krante, tarp...
|
|