|
Nuovargio žymės
Pernai atšventęs savo keturiasdešimtmetį, šiemetinis Roterdamo kino festivalis pasitiko kažkoks susigūžęs, priblėsęs. Ir nors po kelių dienų, prasidėjus „CineMart“ kino mugei, „De Doelen“ kultūros centro vestibiuliuose pasklido įprastinis besilinksminančių jos svečių ūžesys, pirmas įspūdis nebuvo klaidingas. Tiesą sakant, jis nebuvo ir netikėtas, – festivalio kreivė nuosekliai leidžiasi žemyn nuo 2008 m., kai pasikeitė jo komanda. Pradžioje tai nebuvo labai pastebima, bet dabar kadaise sukaupti bonusai jau baigiami išeikvoti ir procesas įgyja pagreitį.
Prieš penketą metų IFFR (International Film Festival Rotterdam) prestižas rodėsi nepajudinamas: vienas didžiausių pasaulyje, išskleidžiantis plačią nepriklausomo kino panoramą, globojantis jaunus kūrėjus ir besivystančių šalių kiną, pritraukiantis minias žiūrovų iš miesto, visos Olandijos bei užsienio ir t.t. Roterdamo gatvėse festivalio pulsą jutai kiekviename žingsnyje, o šiandien IFFR beveik nepastebimas: vos viena kita plazdanti balta vėliava su festivalio...
|
Neprivalau ginti savo herojės
Lietuvos ekranus jau pasiekė biografinis filmas „Geležinė ledi“ („The Iron Lady“, D. Britanija, 2011, rež. Phyllida Lloyd). Pagrindinį D. Britanijos premjerės vaidmenį filme sukūrė Meryl Streep.
1949 m. gimusi aktorė išgarsėjo 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai filmas „Kramer prieš Kramerį“ (1979) atnešė jai pirmąjį „Oskarą“. Antrąjį aktorė pelnė už vaidmenį filme „Sofijos pasirinkimas“ (1982). Nė vienas aktorius nėra gavęs daugiau „Auksinių gaublių“ (7 iš 25 nominacijų), bet, ko gero, reto kurio filmografijoje rastume tiek išskirtinių filmų ir vaidmenų.
Šią savaitę Meryl Streep buvo už šį vaidmenį apdovanota BAFTA...
|
Gerų ketinimų filmai
Šiemet Berlinalė man prasidėjo Angelinos Jolie debiutu „Kraujo ir medaus žemėje“ („In the Land of Blood and Honey“).
Režisierė debiutantė rodo 1992-uosius buvusioje Jugoslavijoje. Filmas prasideda, kai dailininkė Aila išsirengia į kavinę susitikti su jaunu policininku. Ten įsimylėjėlius užklumpa karo pradžia. Netrukus į namą, kuriame gyvena Aila su seserimi, įsiveržia ginkluoti serbai. Jie susodina dalį jame gyvenančių moterų musulmonių į autobusus ir išveža. Apleistoje gamykloje moterys pirmiausia išprievartaujamos. Serbams vadovauja Ailos mylimasis. Jis bando visais būdais...
|
Dabar jie legendos
Videonuomų laikais, ko gero, nebuvo populiaresnio filmo už 1994 m. pasirodžiusią Oliverio Stone’o dviejų meilužių žudikų istoriją „Gimę žudyti“ (LNK, šįvakar, 17 d. 23.25).
Keliaujantys legendine JAV 666 autostrada ir žudantys tiesiog savo malonumui jaunuoliai darė neįtikėtiną įspūdį (kas tada jau žinojo apie Bonę ir Klaidą?), kaip, beje, ir visa staiga užgriuvusi amerikiečių mitologija. Pamenu, ne kartą teko įrodinėti, kad tai – išgalvota istorija ir dar kino satyra, nes Stone’as rodo, kaip panašūs „herojai“ tampa žiniasklaidos, kuriai nuolat reikia šviežio kraujo, numylėtiniais. Tai supranta ir filmo personažai: Mikis (Woody...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
