Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Vieno projekto apkalta


Knygos „Vieno projekto apkalta. VEKS 2009 Viešųjų erdvių humanizavimo programos Neries krantinės skulptūrų istorija“ pristatymas


7 MD

Share |
„Vieno projekto apkalta. VEKS 2009 Viešųjų erdvių humanizavimo programos Neries krantinės skulptūrų istorija“. Sud. Elona Lubytė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija ir Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedra, Vilnius, 2011.


Knygos apie daug diskusijų Lietuvoje sukėlusį šiuolaikinio meno projektą (Roberto Antinio „Puskalnis“, Mindaugo Navako „Dviaukštis“, Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arka“, architektas Linas Tuleikis, konstruktorė Jūratė Vašeikienė) sumanymą lėmė sudarytojos Elonos Lubytės bandymas apibendrinti (dokumentuoti) įgytas patirtis. Svarbus vaidmuo šiame procese teko aktyviai projekto gynybos strategei ir ideologei, VEKS 2009 Vizualiųjų menų projektų vadovei, meno kritikei Laimai Kreivytei.

 

Siekiant objektyvumo, projekto istorija apžvelgiama gretinant skirtingus šaltinius: dokumentus, perspausdintas dienraščių, nišinės kultūrinės žiniasklaidos, tinklaraščių publikacijas. Faktai, įvykiai, požiūriai pateikiami chronologine tvarka, 2008–2011 m. darbo kalendoriuje. Istorijos plėtotė atliepia projekto raidą: „Sumanymas“, „Įgyvendinimas“, „Vertinimas“. Kadangi projekto istorija dar nesibaigė, tradicinę projekto „Pabaigą“ keičia skyrius „Diskusijos tęsiasi“.

 

Knygos pabaigoje, sudarytojos pokalbiuose su skirtingų sričių ir patirčių atstovais (Irena Veisaite, Mariumi Vaupšu, Jūrate Vašeikiene, dr. Irena Alperyte) bei specialiai knygai parengtoje dr. Jūratės Černevičiūtės publikacijoje aptariama išorinė projekto politinė, ekonominė, socialinė, technologinė aplinka. O Austėjos Čepauskaitės, Eglės Deltuvaitės, Kęstučio Kuizino, Eglės Mikalajūnės, Šarūno Nako, Ernesto Parulskio, Julijos Reklaitės tekstuose aptariamos projekto stiprybės, silpnybės, grėsmės ir galimybės.

 

Knyga, kaip atvejo analizės šaltinis, rekomenduota kaip mokomoji priemonė Vilniaus dailės akademijos studentams. Ji sudomins permainas posovietinėje Rytų ir Vidurio Europos erdvėje tyrinėjančius istorikus, dailėtyrininkus, žiniasklaidos atstovus.

 

Knygą recenzavo doc. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė (Vytauto Didžiojo universitetas) ir dr. Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

 

Knygos veidą (288 p. su il.) kūrė dailininkė Lina Bastienė, redagavo Liuda Jakubčionienė, santrauką į anglų kalbą vertė Aušra Simanavičiūtė, skulptūrinių objektų meninį įtaigumą fiksavo fotografai Vytautas Balčytis, Arūnas Baltėnas. Spausdino UAB „Standartų spaustuvė“.  

 

Knygos pristatymas vyks Vilniaus dailės akademijos naujajame pastate „Titanikas“ (211 auditorija, Maironio g. 3, Vilnius) vasario 14 d. (antradienį) 18 val. Pristatyme dalyvauja: teatrologė Elona Bajorinienė, architektūros istorikė dr. Marija Drėmaitė, knygos sudarytoja dr. Elona Lubytė, eseistas Ernestas Parulskis, dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė.

 

Daugiau informacijos el. paštu [email protected], tel. 370 61215430

 

Rengėjų inf.


„7 meno dienos“ Nr.6 (974), 2012-02-10

Versija spausdinimui

Komentarai

ir dar ir, 2012-05-01 11:59

beje 'zinios" autoriaus cv ispudinga

1967 m. – dekoratyviniai horeljefai ir sienelės Kauno medicinos institute.
1968 m. – horeljefas „Ave, vita“.
1969 m. – memorialinė lenta Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui.
1970 m. – dekoratyvinis horeljefas Elektrėnų elektrinėje.
1975 m. – dekoratyvinis skulptūrinis paminklas „Himnas darbui“ Elektrėnuose.
1977 m. – monumentas Tarybinei armijai prie Salduvės piliakalnio (Šiaulių r.).
1990 m. – Kristaus laimintojo skulptūra.
1991 m. – skulptūrinis akcentas Panerių (Vilniaus r.) memorialui „Kančių kelias“.
1992 m. – Kristaus laimintojo figūra Druskininkų bažnyčios frontone.
1993 m. – Kristaus laimintojo figūra Postovos (Baltarusija) bažnyčios frontone.
1995 m. – Kristaus laimintojo figūra Truskavos (Kėdainių r.) bažnyčios frontone, Mittelbiberacho miesto (Vokietija) herbai.
1997 m. – skulptūra „Europa“ Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos hole.
2011 m. – skulptūrinė kompozicija „Žinia“ Vilniuje (kurta nuo 1990 iki 2005 m.).

HbsgprulfV, 2012-03-16 05:20

Kan ve4l passa pe5 att ff6radtydadliga en sak direkt he4r. Jag tror att vi kan ha misast intresadsenter ia0uppadhandadlingen 2009 ff6r att uppaddraget de5 var mycket mer vagt foradmuadlerat inte ff6r att uppaddraget var stort sett till me4ngdena0pengar.

anonimas, 2012-02-13 03:24

didingas jutūbės simbolis - visi siunta dėl to, kad nieko nesimato

ST, 2012-02-12 14:51

Taip, "Žinia"... Bus tokių ir daugiau, galime neabejoti. Kičo karalystės reputaciją palaiko stiprūs žmonės.

Tomateo K., 2012-02-12 13:34

Kai žiemą užsidedu ant dvirkos padangas su spygliais, ir prariedu karališkai per -25 speigą po "Vamzdžiu" - tiesiog širdis neatsidžiaugia, ypač dabar, kai jo galas tiesiai į upės ledą paniręs... Gražu!

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti