„Šmėklų sonata“ Nuotr. iš teatro archyvo
Sausio 25 d. Nacionaliniame dramos teatre klaipėdiečiai parodys Neilo Simono „Saugokite Florą“ (rež. Arvydas Lebeliūnas), o sausio 26 d. – Gintaro Varno režisuotą premjerinį spektaklį Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatą“.
Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą priešistorę. Jos pradžia reikėtų laikyti kitą Neilo Simono pjesę „Keista pora“ („The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas išsirutuliojo Simonui stebint vieną ne itin linksmą amerikiečių režisieriaus bei aktoriaus Melo Brookso gyvenimo etapą – kai šis, ką tik išsiskyręs su pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų – visokio plauko neurozių, chroniškos nemigos ir kitokių smagumų. Istorija apie du žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, tampa pagrindu žmogiškajai komedijai.
Paakintas pjesės sėkmės – ir, labai tikėtina, prodiuserių, – 1985 m. Simonas parašė ir antrąjį pjesės variantą – „Keista pora: moteriškoji versija“ (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o dvi moteris. Tenka pripažinti, jog šis Simono žingsnis buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Simonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, kad moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės – tik vienas žingsnis... Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis moterų nekentėjas Augustas Strindbergas. Nuo tokio žudančio vitališkumo tegali išgelbėti Simono humoro jausmas.
Pagrindinius vaidmenis spektaklyje atlieka Klaipėdos dramos teatro žvaigždžių duetas – Nelė Savičenko bei Regina Šaltenytė; taip pat vaidina Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Edvardas Brazys, Vaidas Jočys ir Igoris Reklaitis.
Pjesę „Šmėklų sonata“ Augustas Strindbergas parašė 1907 m. –
šviesiausiu ir kūrybingiausiu savo gyvenimo laiku. Tais metais išsipildė sena jo
svajonė apie eksperimentinį teatrą – Stokholme įsikūrė „Intymusis teatras“,
kuriame buvo statomos vien Strindbergo pjesės. „Šmėklų sonata“ ir yra viena iš
penkių vadinamųjų „kamerinių“ pjesių, parašyta „Intymiajam teatrui“. Tai
savotiškas viso Strindbergo gyvenimo apibendrinimas. Rašydamas „Šmėklų sonatą“,
Strindbergas domėjosi budizmo filosofija, tad ir pjesės tematika artima
budizmui – iliuzijos ir jų praradimas, gyvenimiškoji išmintis, ateinanti kartu
su metų našta, troškimų – kančios priežasties ir šaltinio – kontempliavimas.
Pjesėje, sklidinoje Strindbergo mėgstamos sapno poetikos, budizmo skaidrumas susipina
su šiaurietišku rūstumu, siurrealizmas – su būties prasmės paieškomis. Kartu
Strindbergas lieka ištikimas sau – jis ir čia negailestingai tarsi chirurgo
skalpeliu preparuoja žmonių gyvenimą, parodydamas, jog ta iliuzinė ir
efemeriška laimė, kuria mėgaujamės, tėra maloni saviapgaulė – nuolat persmelkta
slaptos neišvengiamo žlugimo nuojautos. „Šmėklų sonatoje“ vaidina Vytautas Paukštė, Linas Lukošius,
Donatas Švirėnas, Renata Idzelytė, Valentina Leonavičiūtė, Regina
Arbačiauskaitė, Rimantas Nedzveckas, Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė, Igoris
Reklaitis, Simona Šakinytė, Kazimieras Žvinklys, Edvardas Brazys, Rimantas Pelakauskas,
Jūratė Jankauskaitė. Klaipėdos dramos teatro inf.
„7 meno dienos“ Nr.3 (971), 2012-01-20
|