Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Kintanti šviesa


Aniceto Jonučio paroda „Saulėtos vizijos“ Radvilų rūmuose


Nijolė Žilinskienė

Share |
Anicetas Jonutis. „Bangos“. 1971 m.
Tamsiausiu metų laiku, belaukiant šv. Kalėdų bei saulėgrįžos, gruodžio 15 d. Radvilų rūmuose atidaryta Aniceto Jonučio kūrybos penkiasdešimtmečiui skirta tekstilės, akvarelės ir piešinių paroda „Saulėtos vizijos“.

Jau penkti metai šio muziejaus lankytojai stebisi įspūdingų matmenų Jonučio ir jo sūnaus Žilvino bendru kūriniu „Saulėtas miškas“ (1987–1988). Lietuvos rekordų knygoje registruota, jog tai didžiausias – 96 kv. metrų, 150 kg sveriantis – iki šiolei žinomas rankų darbo gobelenas. „Saulėto miško“ kaimynystėje įkurdintas iš Gerontologijos ir reabilitacijos centro skolintas gobelenas „Saulė“ (1979). Abiem kilimams būdinga ritmiškai pasikartojanti konstruktyvi kompozicija, nuosaikių spalvų gama ir jautrūs tonų perėjimai. 

 

Antrosios salės gale kabo kitoks, ramybės nežadantis faktūrinis gobelenas „Akmenys“ (1976). Jo didelio formato plokštumoje pavaizduoti stambūs akmenys ir pro juos tekantis sraunus vanduo. Jonutis sako, jog jam visada buvo artima gamta, ją stebint kyla įvairios mintys, kompoziciniai sprendimai, nuotaikų niuansai. Savo įspūdžius jis dažnai fiksuoja akvarele, piešiniais. Dailininkui būdingas romantinis gamtos motyvų pajautimas ir simbolinis vaizdavimas. Atsiplėšęs nuo žemės, dailininkas mintimis nuskrieja ir į visatą. Gobelenas „Žvaigždžių kalba“ (1969) prabyla tylia meditacija, „Laimės žiburys“ (1977) – ramiu ir paslaptingu švytėjimu. Šie gobelenai yra tamsoki, mėlynos ir žalios spalvų gamos, tačiau skleidžia dangaus kūnų, šviesulių spindesį. Švytėjimo įspūdį stiprina vietomis įausti blizgūs siūlai. Ne viename kūrinyje Jonutis dekoratyviai ir emocionalia spalvų traktuote įprasmino brangakmenių, mineralų temą. Parodoje vienas jų – „Smaragdas“ (1991) – nuaustas Lietuvai istoriškai svarbiais metais. Greta dekoratyvių, simbolinių kompozicijų, Jonutis kilimuose vaizdavo ir žmonių figūras. Ankstyviausias ažūrinis erdvinis kilimas – „Audėjos“ (1968). Čia statiškos moterų figūros apibendrintos pagal liaudies meno stilistiką. Tuo metu novatoriškai atrodė ažūrinių lininių virvelių fone esantys motyvai, išausti iš dažyto džiuto pluošto, tapybiškai paįvairinti spalvinėmis dėmelėmis. Tai pirmasis Lietuvoje tekstilės kūrinys, kuris 1968 m. respublikinėje parodoje Dailės parodų rūmuose buvo eksponuotas erdvėje, o ne prie sienos.

 

Įdomu tai, kad ekspresyviai laužytų, transformuotų formų figūrinę „Bangų“ (1971) ir kubistiškai skaidytą spalvingąją „Poilsio“ (1997) kompoziciją skiria ketvirtis amžiaus. Pastarosios vitražiškai švytinčių spalvų plokštumose užkoduota figūra – moters aktas. Kameriškų formatų gobelenų su įvairiai stilistiškai pavaizduotais aktais dailininkas daugiau nuaudė Atgimimo metais, bet nemažai jų iškeliavo į Australiją, Italiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.

 

Parodoje yra ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros užsakymu nuausto „Herbų gobeleno“ projekto (1996) eskizai, audinių pavyzdžiai. Šį svarbiausią gyvenimo darbą Jonutis projektavo kartu su sūnumi Žilvinu, dukra Jūrate, o audė kartu ir su žmona Danute. Jonutis jau buvo dirbęs su interjero architektais – sukūręs scenų uždangas Nacionaliniam operos ir baleto teatrui (1974), Akademiniam dramos teatrui (1981), Alytaus medvilnės kombinato kultūros namams (1980). Straipsnio pradžioje paminėtas „Saulėtas miškas“ turėjo dengti Šiaulių „Nuklono“ gamyklos kultūros rūmų sceną. Tačiau persitvarkymo laikais gamykla subankrutavo, o kūrinį įsigijo patys autoriai.

 

Negausiu darbų kiekiu, keliais grindų ir sienų kilimais bei projektais prisimintas kitas svarbus Jonučio kūrybos baras – dailininko darbas Lentvario kilimų fabrike. Nuo 1961 metų, baigęs Dailės institutą, ten dirbo 23 metus. Lietuvoje nebuvo išvystytų kilimininkystės tradicijų, o ir nemažai teko dirbti masiniam vartotojui. Su keliais kolegomis stengėsi, kad kilimų piešiniai ir spalvų dermės nesuvienodėtų ir septintojo dešimtmečio nykių daugiabučių kambarėliams suteiktų daugiau jaukumo. Su kilimais bei jų projektais dailininkas dalyvavo respublikinėse ir Maskvos meno parodose. Ten tarp 17 Sąjungos fabrikų lietuviški kilimai išsiskyrė savitai interpretuotais liaudies meno raštais. Kiti projektai buvo modernesni, taikyti naujiems to laikotarpio interjerams. Kitų fabrikų kilimų kūrėjams buvo siūloma mokytis iš Lentvario fabriko dailininkų. Vienų Jonučio projektuotų kilimų dekoras kiek laisvesnis, modernesnis, tapybiškas, kitų – smulkesnio piešinio, stilizuotų augalinių motyvų. Paminėtini projektai „Erdvė“ (1962), „Miestas naktį“ (1965) skirti juostelinio, o „Šventinis“ (1965), „Sakalas“ (1972), „Medininkai“ (1978) – žakardinio audimo staklėms. Už darbą Lentvaryje 1974 m. dailininkui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo vardas. Tris dešimtmečius (1971–2000) Jonutis buvo pedagogu Nacionalinėje M.K. Čiurlionio meno mokykloje, dėstė (1984–1988) Vilniaus dailės akademijoje.

 

Neatsiejama Jonučio kūrybos dalis – akvarelė, kurios įkvėpimo šaltinis – prancūzų impresionistų ir postimpresionistų menas. Parodoje nemažai Lietuvos („Šatrija“, 2008, „Tėviškė“, 2011) bei užsienio šalių gamtovaizdžių, architektūros paminklų („Paryžiaus Dievo Motinos katedra“, „Žvilgsnis į Monmartrą“, abu 2011, „Liuksemburgo sodai“, 2005), yra portretų, gėlių kompozicijų. Dailininko kūryboje nemažai moterų aktų piešinių, pasižyminčių jautriu tapybiniu braižu („Vakaro šviesa“, 1982, „Saulėlydis“, 1983). Juose, ko gero, kaip ir kituose darbuose, svarbiausia yra nuolat kintanti šviesa ir nuotaikų niuansai.

 

Paroda veikia iki sausio 29 d.

Radvilų rūmai (Vilniaus g. 24) dirba antradienį–šeštadienį 11–18 val., sekmadienį 12–17 val.


„7 meno dienos“ Nr.3 (971), 2012-01-20

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

qcpvQlplPD1, 2016-05-02 12:14

The puecrashs I make are entirely based on these articles.

KWFqkdhgsjONP, 2012-06-06 19:19

Geras prisiminimas Ištiesų šiam paujylsae didžiausi pinigai mokami už ilgai išliekančius prisiminimus. Kartais net sunku suprasti kaip tai daug lemia. Kiekvienas nestandartinis jūsų sprendimas, anksčiau ar vėliau virs prisiminimu, kuo jis nestandartiškesnis tuo labiau įsirėž į atmintį, o bėgant laikui liks tik geroji jo pusė, visas skausmas liks kažkur toli. Žmogus toks sutvėrimas kad prisimena tiktai gera arba smarkų, jai buvo blogas ir smarkus, jį prisiminsite tiesiog pilką.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti