Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 3 (971), 2012 sausio 20 d.
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Joelio Pommerat drama „Šitas vaikas“ Nacionaliniame dramos teatre
Šiandien prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“
Pokalbis su tapytoju Gintarui Palemonui Janoniu
Tomas Pabedinskas : Atvirai asmeniškai(2)
Apie fotografiją, istoriją ir Skirmantą Valiulį
Instaliacija „Absoliuti lygybė“ Pamėnkalnio galerijoje
Nijolė Žilinskienė : Kintanti šviesa(2)
Aniceto Jonučio paroda „Saulėtos vizijos“ Radvilų rūmuose
Simonas Curtis apie filmą „7 dienos ir naktys su Marilyn Monroe“
Jonas Ūbis: Klajūnų istorijos
Krėsle prie televizoriaus
Sausio 20-26
Sausio 20–26 d.
Sausio 20–29
Sausio 20–29
7 MD: Parodos
Sausio 20–29
Naujas Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“

Živilė Pipinytė

Kai iš filmo sužinau ką nors nauja apie save ar pasaulį, sakau, kad tai – geras filmas.

 

Algimanto Puipos „Miegančių drugelių tvirtovė“ nesužavėjo nei melodramatišku, moteriškų medijų pamėgtu siužetu, nei antipatiškais, lėkštais personažais, nei lietuviškos metafizikos vaizdais. Ko gero, sunkiai net atsakyčiau į klausimą, apie ką filmas. Apie paliktos moters dramą? Apie per kelis transformacijos dešimtmečius susiformavusį naują lietuvių požiūrį į gyvenimo vertybes? Ar apie tai, kad didžiosios gyvenimo dramos vienus sunaikina, o kitus priverčia, tegu ir skausmingai, pažinti save? Galiu tik spėlioti, nes niekad nedomino moteriški romanai, prostitucija, Tibeto vienuolių išmintis, savižudžiai ar paskutiniais metais žiniasklaidoje itin suviešėjęs ir gausiai aptarinėjamas tautos lytinis gyvenimas (nors, kai savojo neužtenka, vadinasi, kažkas ne taip). „Miegančių drugelių tvirtovės“ temoms likau abejinga, iš pradžių net neabejojau, kad tai filmas apie nieką. Kitas dalykas – Puipos kinas, nes kiekvienas režisieriaus kūrinys dažnai tampa pasvarstymų apie lietuvių kino tradicijas ir prasmę pretekstu. 

 

Filmas sukurtas pagal populiarų Jurgos Ivanauskaitės romaną. Nesugebėjusių jo perskaityti iki pabaigos, kaip ir aš, matyt, mažuma, bet siužeto neįmanoma apeiti. Pagrindinė „Miegančių drugelių tvirtovės“ veikėja yra Monika. Tai pusamžė moteris, jau įžengusi į tą gyvenimo tarpsnį, kai charakteris susiformavo ir sugebama į save pažvelgti iš šalies, kai karjera padaryta (arba ne), o šeimyninė padėtis aiški. Jos profesija – genealogė, bet akivaizdu, kad profesinės ambicijos herojės nekankina. Ją tenkina pasiturinčio advokato žmonos padėtis. Monikai nereikia rūpintis materialiais dalykais ar išgyvenimu. Visų Mona vadinama moteris mėgaujasi savo kūno ir sielos brandumu – neatsitiktinai viename pirmųjų filmo epizodų matome ją pozuojant dailininkei nuoga nugara. Stambiais planais filmuojamu Monos – Janinos Lapinskaitės veidu Viktoro Radzevičiaus kamera grožisi atvirai. Tai padeda sukurti ne tik gana intymų santykį su filmo heroje, bet ir pabrėžia jos grožį, kuriam visai netrukdo (net atvirkščiai) pirmieji brandaus amžiaus ženklai – raukšlės. Grakštus ir elegantiškas herojės siluetas nuolat išskiria ją iš minios.

 

Filmas prasideda Monos sapnu (arba vizija), po kurį vaikšto budistų vienuolis ir mergina balta suknele su raudonu kaspinu rankose. Kaspinas – gyvybės gija, ir Mona, be abejo, sapną suvokia kaip priminimą apie mirtį. Nuojauta herojės neapgauna ir netrukus jos gyvenime prasideda melodramiški įvykiai.

 

Monos vyras Linas (Vytautas Balsys) važiuodamas automobiliu partrenkia moterį. Ji – prostitutė, sutuoktiniai nuveža Larisą į ligoninę. Slegiama kaltės jausmo Mona aplanko Larisą ligoninėje. Ši neslepia norėjusi nusižudyti ir netrukus įgyvendina savo ketinimą. Tačiau Larisos mirtis suveda Moną su socialine darbuotoja, globojančia iš užsienio deportuotas lietuvių prostitutes. Pastarųjų tiek daug, kad Mona pasisiūlo priglausti savo dvare tris iš jų. Poelgis gana spontaniškas, iš dalies, matyt, padiktuotas nuobodžio, smalsumo ar kilnumo, bet tai ne taip ir svarbu. Svarbu, kad prasideda naujas Monos gyvenimo tarpsnis.

 

Dvaras, kuriame Mona apgyvendina Gitaną (Giedrė Giedraitytė), Kristiną (Miglė Polikevičiūtė) ir Eglę (Elzė Gudavičiūtė), – bohemiška, pretenzingais paveikslais apkabinėta, ne iki galo įrengta erdvė, – ir yra miegančių drugelių tvirtovė. Filmo pavadinimas, suprantama, metaforiškas, nors dvare pilna „užmigusių“ peteliškių, bet tokia pat yra ir iš pirmo žvilgsnio šiek tiek mieguista ar infantiloka (tai nuolat pabrėžia jos mergaitiškos intonacijos) Mona. Tokios, nepaisant visko, ir jos viešnios – jaunos, naivios, o kartu patyrusios tai, ko Mona net neįsivaizduoja. Nors jos požiūris į globotines keisis, palaipsniui atsiras ne tik užuojauta, bet ir supratimas, prie puikiai jaunų aktorių suvaidintos trijulės Lapinskaitės Mona vis dėlto nelabai pritampa. Prostitutės gana schematiškos ir iliustruoja įvairių sociologinių tyrimų rezultatus: paslaugas neįgaliesiems teikiančią Gitaną nuo mažens prievartavo tėvas, infantili Kristina užaugo asocialioje šeimoje, o meniškos sielos Eglę suteneriams pardavė mylimasis, tačiau aktorės vaidina gyvus žmones ir suteikia savo herojėms įvairių niuansų – nuo dramos iki grotesko ir autoironijos. Klausantis merginų dialogų net kyla klausimas, ar tai lietuvių kinas, nes žodžiai ir reakcijos – tikri ir gyvi. Tačiau autoironija nebūdinga Monai, todėl su merginomis ji dažnai kalbasi lyg profesorė su studentėmis, ir tada supranti, kad režisierei Lapinskaitei stinga ansamblio su profesionaliomis aktorėmis jausmo.

 

Kita vertus, „Miegančių drugelių tvirtovėje“ sąmoningai pabrėžiamas tam tikras Monos emocinis infantilumas – ji net neinformuoja Lino apie sprendimą dvare apgyvendinti prostitutes, jos intonacijų ir reakcijų monotonija, santūrumas, kurį pabrėžia mėlyni ir pilki drabužių tonai, priartėja prie emocinio šalčio, juk neatsitiktinai dukart filme pasirodanti Monos varžovė vilki oranžinius, ryškius drabužius. Žinia apie prostitutes šokiruoja Monos vyrą ir, matyt, pagreitina jo apsisprendimą. Mona pasitinka vyrą oro uoste nenujausdama artėjančios katastrofos, bet žiūrovams duodamas aiškus ženklas: į vangoką filmo ritmą įterpiamas akimirksnį trunkąs dinamiškas epizodas, kai vyro ranką paliečia pro šalį einanti mergina (Severija Janušauskaitė). Tai primena pavojaus signalą, bet Mona jo nepastebi. Vėliau vyras jai praneš, kad kita moteris laukiasi jo kūdikio.

 

Tada ir prasidės tikroji filmo Monos drama – ji turės ne tik susitaikyti su skyrybomis, bet ir viską pradėti iš naujo. Tada pravers įnamių pamokos – ir praktinės, kaip kad epizode su morka, ir nematomos, kai susirūpinimas merginų ateitimi iš tikrųjų taps Monos gyvenimo prasme. Mona padės Eglei grįžti į namus, supras Gitanos švelnumą, kankinsis dėl nelaimingos Kristinos baigties. Tegu efektingas bandymas susigrąžinti Liną nepavyks, bet Monai atsivers erdvė, masinanti paslaptimi, tikrovės ribų nusitrynimu.

 

Regis, reikia tiek nedaug, kad filmas atsikratytų pavirš...


Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2012-03-22
Živilė Pipinytė: Viskas prasideda nuo Prousto


2012-03-16
Živilė Pipinytė: Iš ko juokiamės?


2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


Populiaru