Kinas

Nuotrauka: „Kai aš mažas buvau“

Parodoje „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“ eksponuojama vaizdo medžiaga iš 20 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino žurnalų, televizijos laidų, dokumentinių ir mokslo populiarinimo filmų. Paralelinėje programoje galerijos auditorijoje vyks keturių pilnametražių filmų, kuriuose atspindi parodoje pristatomos temos, peržiūros.

„Atšilimo“ laikotarpis, be abejo, veikė ir kiną. Programą sudarančiuose to meto lietuviškuose ir latviškuose vaidybiniuose filmuose atsispindi pokyčių nuotaikos: tolstama nuo sovietinės realybės, nevengiama sistemos kritikos, nestandartiškai konstruojamas filmo pasakojimas. Filmuose fiksuojama to laikotarpio architektūra, interjerai, mados, muzika, mimų teatras. Programą pradės sausio 12 d., ko gero, didžiausia lietuvių kino mįslė, Vytauto Žalakevičiaus 1963 m. filmas „Vienos dienos kronika“. ...Senas komunistas Rimša teismo, kuriame jis yra liaudies tarėjas, salėje sutinka buvusį savo jaunystės kovų draugo Muratovo mokinį Venckų. Žinia apie Muratovo mirtį išprovokuoja ne tik prisiminimus, bet ir Rimšos bei Venckaus konfliktą. Venckus yra nužudymo bylos liudininkas. Retoriškas Rimšos klausimas, kodėl Venckus stovėjo po medžiu, kai žudė žmogų, sutampa su aktualiu 7-ojo dešimtmečio „atlydžio“ klausimu apie asmeninę kiekvieno atsakomybę. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Bronius Babkauskas, Algimantas Masiulis, Donatas Banionis ir Elvyra Žebertavičiūtė.

„Vienos dienos kronika“ pasižymėjo nauja lietuvių kinui kino kalba (asociatyvus montažas, nelinijinis pasakojimas, dviejų istorinių erdvių sudūrimas viename kadre ir pan.). Kartu jis poetizavo lietuviškąjį modernizmą, kuris aktyviai keitė viešas ir gyvenamas erdves, požiūrį į tradicines vertybes ir net į moters grožį. Tai filme simbolizuoja „Neringos“ interjerai ir ne vieno žurnalo viršelį puošusios Nijolės Vikiraitės veidas.

Sausio 19 d. – Algirdo Aramino kino juostos „Kai aš mažas buvau“ (1968) peržiūra. Filmas sukurtas pagal esto Mati Unto romaną – universalų pasakojimą apie brendimą, parašytą imituojant tuomet itin madingo Sovietų Sąjungoje Ernesto Hemingway’aus stilių. Perkeltas iš Estijos į Lietuvą, jaunasis filmo herojus Tomas maištavo prieš suaugusiųjų ir oficialiosios ideologijos veidmainiškumą, patyrė pirmąją meilę ir seksualinę iniciaciją. Svarbus šio pasakojimo apie jaunatvišką maištą ir susitaikymą su tikrovę herojus yra Vilnius. Jis – ne tik dvasinių Tomo ieškojimų fonas, bet ir jo lyrinių išgyvenimų komentatorius. Naujos modernios erdvės filme suduriamos su dar „nenupudruoto“ ir todėl poetiško senamiesčio vaizdais, modernūs interjerai, namų apyvokos daiktai prabyla apie vartojimo pagundas, o žirgynas, kuriame karaliauja tuomet įtakingiausio modernisto Juozo Miltinio suvaidintas personažas, atskleidžia didžiulį (ne tik Tomo) laisvės troškimą. Taip pat filme vaidina Linas Kriščiūnas, Julija Kavaliauskaitė, Gediminas Karka, Bronius Babkauskas, Elena Savukynaitė, Kazimieras Valaitis, Vytautas Kernagis. Prieš šiuos kino seansus įvadinį žodį tars kino kritikė Živilė Pipinytė.

Vasario 2 d. „Kvėpuok giliai“ („Elpojiet dziļi“) – vienintelis muzikinis programos filmas. Šiame kultiniame latvių režisieriaus Rolando Kalniņio filme skamba 7-ojo dešimtmečio latvių estrados dainos. Estų režisieriaus Jaako Kilmi dokumentiniame filme „Disko ir atominis karas“ (sausio 26 d.) iš šiandienos perspektyvos pasakojama apie populiariosios Vakarų kultūros skverbimąsi į sovietinę eilinio esto kasdienybę ir beviltiškas oficialios valdžios pastangas siekiant šią įtaką neutralizuoti.

Programą remia: Vilniaus miesto savivaldybė.

Partneriai: Lietuvos kino studija, Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

Prieš kino seansus kviečiame aplankyti Nacionalinės dailės galerijos parodą „Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra“.

Įėjimas į kino seansus nemokamas. Parodos lankymas – su lankytojo bilietu. Užsienio autorių filmai originalo k. su lietuviškais subtitrais. Renginių pradžia – 17.30 val.

Kino filmų programa skelbiama internete: www.ndg.lt, www.ldm.lt.

LDM Ryšių su visuomene centro inf.

„7 meno dienos“ Nr.2 (970), 2012-01-13