Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 1 (969), 2012 sausio 06 d. > Kinas > Kokia laimė, kad egzistuoja praeitis
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Kokia laimė, kad egzistuoja praeitis


Pokalbis su Aki Kaurismäki


7 MD

Share |
„Havras”
Trumpai šmėkštelėjęs didžiuosiuose kino teatruose, naujausias Aki Kaurismaki filmas „Havras“ nuo sausio 3 d. rodomas „Pasakos“ kino teatre. Pateikiame Christine Masson pokalbį su režisieriumi, parengtą pagal reklaminę filmo medžiagą.

Kaip gimė filmo „Havras“ sumanymas? Ar tai buvo Jūsų atsakymas į imigrantų padėtį šių dienų Europoje, ar paprasčiausiai norėjote kurti dar vieną filmą Prancūzijoje?

 

Sumanymas atsirado prieš kelerius metus, bet nežinojau, kur kurti filmą. Jo veiksmas iš esmės gali vykti bet kurioje Europos šalyje, nebent išskyrus Vatikaną. Turint omenyje žemyno situaciją, labiausiai tiko Graikija, Ispanija arba Italija, kuriose (švelniai tariant), dabar yra sunkiausia visuomeninė ir politinė padėtis. Tačiau išvykau pakeliauti po Europą ir galiausiai suradau idealią filmo veiksmo vietą. Tai buvo bliuzo, soulo ir rokenrolo miestas, taigi, būtent Havras.

 

Su Prancūzija susijęs šūkis „Laisvė, lygybė, brolybė“. Regis, savo filme nusprendėte pakalbėti tik apie brolybę.

 

Kiti du man visada atrodė pernelyg utopiški. Bet „brolybė“ tarp žmonių įmanoma. Net Prancūzijoje.

 

Brolybė ir solidarumas Jūsų filme sujungia Havro žvejų kvartalo gyventojus, kurie nusprendžia visi kartu padėti jaunam pabėgėliui. Būkime atviri, juk gyvenime taip nebūna.

 

Tikiu, kad vis dėlto taip būna. Antraip jau gyventume skruzdėlių visuomenėje, apie kurią ne kartą yra užsiminęs Ingmaras Bergmanas.

 

Regis, kuo daugiau pasaulyje prievartos, tuo labiau Jūs tikite žmonių gimine. Nusprendėte staiga, nepaisydamas nieko, tapti optimistu?

 

Atsakysiu taip: man visada labiau patiko netradicinės pasakų versijos, kuriose Raudonkepurė suryja vilką, o ne atvirkščiai. Tačiau tikrame gyvenime man labiau patinka vilkai, nei kostiumuoti išblyškėliai iš Volstryto.

 

Ar rašydamas scenarijų susitikote su imigrantais?

 

Tada ne, bet kitomis progomis – daugybę kartų.

 

Asmuo, kuris Jūsų filme simbolizuoja imigrantus, yra jaunas afrikietis. Jaunystė kaip vilties ikona?

 

Mano filmuose nėra jokių simbolių, bet jaunais pasitikiu labiau nei savo bendraamžiais, nors galų gale ir mes nesame tokie jau seni. Be galo pasitikėjau Blondinu Migeliu, tikėjau, kad jis susidoros su vaidmeniu.

 

„Havre“ vaidina daug aktorių, su kuriais anksčiau nedirbote, pavyzdžiui, Jeanas-Pierre’as Daroussinas. Tačiau atrodo, kad jis vaidino Jūsų filmuose visada.

 

Jis visada sukiojosi netoliese, tik aš neįleisdavau jo į filmavimo aikštelę. Jis galėjo tik vakarais valyti studiją (juokiasi).

 

Ar režisuoti prancūzų aktorius buvo iššūkis?

 

Greičiau privilegija.

 

Naujame filme, panašiai kaip 1992 m. sukurtame „Bohemos gyvenime“, atsiranda pokario Prancūzijos, ypač 6-ojo dešimtmečio, nostalgija. Jaučiate sentimentus šiam periodui?

 

Paprasčiausiai mėgstu tam tikrą lėtumą, kuris asocijuojasi su šiuo laiku. Šiuolaikinė architektūra žeidžia mano akis, bet, pavyzdžiui, 8-ojo dešimtmečio jau pradeda patikti. Kokia laimė, kad egzistuoja praeitis.

 

Panašiai ir Jūsų kino susižavėjimai: Bressonas, Beckeras, Melville’is, Tati, René Clairas, Marcelis Carné. Kiekvieno iš jų kūryba kažkaip egzistuoja Jūsų filmuose.

 

Tikiuosi, kad nuo savęs įdėjau nedaug. Studijavau Marcelio Caré filmus, bet negalėjau jų tiesiog kopijuoti. Man reikia tam tikro žaidimo su konvencija, šuolių nuo pusiau realių pasakų prie visai rimtai kurtų melodramų.

 

„Havre“ prisiminėte dainininką Little Bobą. Jums šis muzikinis personažas iš tiesų svarbus?

 

Havras – tai Prancūzijos Memfis, o Little Bobas – Roberto Piaza – yra tikras vietinis Elvis Presley tol, kol Johnny Hallyday gyvena Paryžiuje. O jei sugalvotų persikelti į Havrą, ką gi, būtų įdomus susidūrimas.

 

Sukūrėte tokį filmą, kokį planavote?

 

Daugmaž.

 

Parengė K. R.


„7 meno dienos“ Nr.1 (969), 2012-01-06

Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti