|
Ištremtieji, išsilaisvinusieji
„Miranda”. D.Matvejevo nuotr.
Stengiuosi nepasiduoti reklaminiams triukams, bet jaučiuosi lygiai tokia pati jų įkaitė kaip ir tie, kurių dėmesį dar rudens pradžioje apšaudė trys grėsmingi naująjį LNDT sezoną žadantys stendai. Vienas jų, be abejonės, buvo skirtas „Išvarymui“, apie kurį dabar, prieš premjerą, skelbiama: „Ten didesnės galimybės nebūti“. Gražus Londono atvirukas, kurį laiko nuo darbo sudiržusios rankos pajuodusiom panagėm... Laukiant dar vieno mito nuvainikavimo, atrodo,...
|
Kalėdiniai parodymai
„Visuomenės priešas”. D.Matvejevo nuotr.
Kalėdinis anketininkas privalo būti daug matęs, daug regėjęs, toks nepavargstantis, daug žadantis ir neprilygstamas triūsėjas, o aš – viso labo tik specialus liudytojas (tokį statusą vieną apytamsį rudens rytą prieš keletą metų iškilmingai su(si)teikiau), romiai tūnantis savųjų užribių kontekstuose arba savų kontekstų užribiuose.
Specialus liudytojas, remdamasis kartais laisva valia ir nedažnai sveiku protu, bendradarbiauja su redakcinėmis...
|
Ne tik šventės, bet nuolat su mumis
Eugenija Bendoriūtė ir Aleksandras Rubinovas Kauno kamerinio teatro spektaklyje „Penki vakarai”. Režisierius Algimantas Pociūnas. Gintaro Česonio nuotr.
Tos pačios giluminės prasmės persunktas man pasirodė svarbiausias, mano galva, metų teatrinis įvykis – Ramunės Marcinkevičiūtės knyga „Patirčių realizmas“ apie režisierę Dalią Tamulevičiūtę.
Į pirmą planą šiemet vėl iškilo teatro vadybininkai – Audronis Liuga, Martynas Budraitis, Audra Žukaitytė, Audronis Imbrasas, Sigitas Klibavičius ir kt. Jie padovanojo mums labai įvairaus formato, masto, turinio ir „svorio“ festivalius. „Naujosios...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
