Klasikinė indų muzika vadinama Bharatiya Shastriya Sangeet. Ji reprezentuojama vokalinėmis, instrumentinėmis bei šokio formomis. Visas tris jungia Sur – harmonija ir Taal – ritmas. Festivalis prasidėjo klasikinėmis indų šokio kompozicijomis, jas interpretavo mūsų šokėjos. Irina Kušelevič su Rajyashree Ramesh šokio akademijos grupe ir Inesa Stankevičienė atliko Bharata Natyam stiliaus šokius. Šiuos šokius senovėje sukūręs dievas Brahma, kad žmonės galėtų pasilinksminti. Šokiai pasižymėjo grakštumu, bet kartu ir fizine jėga, greiti, tikslūs judesiai derėjo su minkštais, plastiškais, o visą šokį vainikavo pantomima. Bharata Natyam šokiuose yra visi klasikinio šokio elementai: mudras – rankų pozicija, abhinaya – veido išraiška ir padams – pėdų judesiai. I. Kušelevič yra profesionali šio stiliaus šokėja, žinomos mokytojos ir choreografės R. Ramesh mokinė. I. Stankevičienė nuo mažens domisi indų kultūra.

Kathak bei Odissi stiliaus šokio kompozicijas atliko Kristina Luna. Pirmą kartą apsilankiusi Indijoje 1998 m., ji pasinėrė į šios šalies kultūrą, Agroje mokėsi hindi kalbos. Šokiai Kathak (žodis reiškia istorijos pasakotoją) pasižymėjo subtiliu jausmų perteikimu, tiksliais ritmiškais judesiais, pritariant tablos muzikai. Kitas klasikinio Indijos šokio stilius Odissi kilęs iš Orisos valstijos rytinėje Indijos pakrantėje. Jo formos pasižymi dailumu, lyriškumu, gilius išgyvenimus išreiškiančiu turiniu ir paprastumu. Atlikėja atrodė labai trapi ir organiška, šokiais perteikė tyrą meilę, jautrumą.

Antrasis festivalio vakaras buvo skirtas Šiaurės Indijos klasikinei muzikai. Jame atliktos ragos bei Tabla lahara (lahara – sudrumstas vandens paviršius, banga). Žodis raga turi daug skirtingų reikšmių, iš kurių svarbiausios yra „spalva“, „atspalvis“, „meilė“, „aistra“, „liūdesys“. „melodija“. Indų muzikinėje estetikoje šia sąvoka žymimos įvairios emocinės nuotaikos, perteikiančios skirtingus melodingų garsų atspalvius. Išskiriamos 7 pagrindinės ragos, o kiekvienoje jų – po penkias ragini.

Tarsi įžanga į šios muzikos pasaulį nuskambėjo vakaro raga, ją atliko Indrė Jurgelevičiūtė, pritardama sau kanklėmis, bei Rytis Kamičaitis su tabla. Nors mergina dar tik pradeda mokytis dainuoti Dhrupad stiliumi, jos balsas maloniai nuteikė klausymui.

Koncerto svečias Sandipas Bhattacharya (tabla) yra gerai žinomas Indijos muzikantas. Jo muzikos stilius pasižymi kiekvieno atskiro tono kokybe ir aiškiai išreikšta ritminių kombinacijų nuotaika. Visos jo atliktos ragos skirtingai išreiškia jausmus. Prieš atlikdamas vieną ar kitą kompozicinį motyvą tabla, muzikantas pirmiausia išdainuodavo jį balsu. Atrodė, kad kiekvieną „bol“ (ritminį skiemenį) atlikėjas pavertė gyvu, kupinu džiaugsmo. Tabla yra senovės persų instrumentas, atkeliavęs į Indiją XII a. su musulmonais. Tablos ritmai yra klasifikuojami į lėtus – Vilambit, vidutinius – Madhya, ir greitus – Drut. Atlikėjas grojo išradingai, pateikdamas visus trijų tipų ritmo pavyzdžius ir vis atrasdamas kažką naujo, atvesdamas klausytoją į netikėtumų kupiną pasaulį.

Koncerte dalyvavo ir Sergejus Ancupovas (sarodas). Jis yra profesionalus atlikėjas, jau 30 metų analizuojantis Indijos muzikos ir filosofijos esmę, žymiausio Indijos sarodisto virtuozo Ustado Amjado Ali Khano mokinys. S. Bhattacharya ir S. Ancupovas žaidė tablos ir sarodo tonais, papildydami vienas kitą ir taip sukurdami atpalaiduojančią atmosferą.

Sitarą prakalbino Anatolijus Lomonosovas, grojimo šiuo instrumentu pradininkas Lietuvoje. Muzikantas nuo 1981 m. atlieka Šiaurės Indijos (Hindustano) muziką. Jo improvizacijos sitara buvo plačios melodinės linijos, su įvairiais dinaminiais kontrastais.

„7 meno dienos“ Nr.45 (967), 2011-12-16