Marius Baranauskas. „Tėvai“. 1967 m. Fotografo retrospektyvą Lietuvos fotomenininkų sąjunga pristato kupinu metaforų anonsu. Marius Baranauskas vadinamas savojo laiko vartininku, garbingai priėmusiu likimo smūgius.
Žinoma, sudėtinga aprašyti kūrybą ar darbą (daugiausia laiko Baranauskas dirbo fotožurnalistu) žmogaus, gyvenusio reiklaus ideologinio fono ir aršios cenzūros sąlygomis. Tarybinė konjunktūra kaip savo programos skleidimo įrankį kur kas labiau vertino fotografijas, nei, pavyzdžiui, daugiadugnę tapybą. Nors Antanas Sutkus su savo aklais ir akylais pionieriais lygiai taip pat naudojosi Ezopo kalba kaip ir stilizuotis, deformuotis ar fotorealizuotis pradėjusi tapyba, vis dėlto...
|