Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 40 (962), 2011 lapkričio 11 d. > Teatras > Jūratės ženklas
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Jūratės ženklas


Jūratė Paulėkaitė (1962-2011)


Audronis Liuga

Share |
Jūratė Paulėkaitė (1962-2011).
V. Hyvönen nuotr.
Jūratės Paulėkaitės išėjimas - kaip dūris peiliu į nugarą. Esi bejėgis suvokti įvykusį faktą ir atsakyti - kodėl?

Baigiantis spektaklio „Visuomenės priešas" repeticijoms, paskutinėmis gyvenimo dienomis, Jūratė degė idėja įgyvendinti viešą akciją, įkvėptą vienos Andrejaus Tarkovskio filmo „Nostalgija" scenos. Joje pamišęs aktoriaus Erlando Josephsono herojus Romos aikštėje išrėkia pranašingus žodžius apie visuomenę ir žmogų: „Turime įsiklausyti į balsus, kurie tik atrodo nereikšmingi... Turime sugrįžti ten, kur pasukom klaidingu keliu... grįžti prie gyvenimo ištakų ir stengtis neužteršti vandens... Kad gyvenimas nenutrūktų, turime susiimti už rankų...". Tada tylinčios minios akivaizdoje jis paskęsta liepsnose. Akcijos idėja buvo nufilmuoti Stokmano vaidmens atlikėją Dainių Gavenonį, savo personažo kulminacinio monologo žodžius išrėkiantį Katedros aikštėje, ir sujungti tai su paskutiniais Tarkovskio filmo scenos kadrais. Jūratei ši akcija reiškė anaiptol ne spektaklio reklamą, o būdą perteikti žinią, kad tik peržengdamas meno ribas teatras gali pasakyti kai ką svarbaus apie gyvenimą, priversti įsiklausyti į „nereikšmingą" meno balsą ir pakviesti susiimti už rankų, kad gyvenimas nenutrūktų. Tokia utopinė idėja buvo ir jos „Visuomenės priešo" sumanymo kertinis akmuo.

Neįgyvendinta akcija šiandien atrodo kaip svarbiausias paskutinių metų Jūratės darbų ženklas. Jis išreiškė vis radikalesnį menininkės požiūrį į teatro ir apskritai kūrybos misiją šiandieniame pasaulyje. Jūratė neskirstė meno į „šiuolaikinį" ir „tradicinį", jai nerūpėjo estetinės formos. Ir už meninį rezultatą jai svarbesnis buvo siekis grįžti prie kūrybos ištakų, iš naujo atrasti jos prasmę ir misiją. Tai įkvėpė paskutiniuosius Jūratės darbus „Vyšnių sodas" ir „Visuomenės priešas", į kuriuos ji įdėjo daug širdies, jėgų, ir sau bei kolegoms kėlė pačius aukščiausius, kartais tiesiog neįvykdomus reikalavimus.

Aistringas Jūratės tikėjimas, kad teatras neturi tik misti gyvenimu, bet privalo jį perkurti, suartina ją su tokių teatro mąstytojų kaip Artaud ir Grotowskis idėjomis bei veikla. Turiu galvoje ne nuveiktų darbų mastą, bet mąstymo bendrumą ir nuoseklumą. Naujų idėjų stokojančiame šiandieniame Lietuvos teatre Jūratė jautė proveržio būtinybę ir veikė kaip pirmosios kartos modernistai, tikėję, kad menas turi keisti pasaulį. Kas tai - apgaulingas naivumas ar ateities meninės kūrybos įžvalga?

Jūratė nebuvo teoretikė, nors gebėjo geriau už daugelį šios srities profesionalų analizuoti teatro reiškinius ir procesus. Ji turėjo unikalią intuicijos ir vaizduotės dovaną, kuri padėdavo jai peržengti profesijos ribas ir tapti viso kūrybinio proceso siela. Todėl jos idėjos dažnai virsdavo režisūrinių sprendimų ašimi.

Banalu sakyti, kad Jūratė Paulėkaitė buvo viena talentingiausių šiandienos Lietuvos teatro kūrėjų. Ji buvo vienas iš keleto žmonių, kuriuos nedvejodamas pavadinčiau mūsų teatro sąžine. Ar tai reiškia, kad su Jūratės išėjimu ji dar labiau susitraukė?

Ji žarstė ugnį rankomis ir pati virto ugnimi. Mintyse skamba Artaud žodžiai: „Reikia būti kankiniams, kurie deginami siunčia ženklus nuo savo laužų." Kodėl tokia kaina, Jūrate?


„7 meno dienos“ Nr.40 (962), 2011-11-11

Versija spausdinimui

Komentarai

d5DODjbA, 2016-05-02 11:30

No more s***. All posts of this qutialy from now on

eGWAEHzNBaMA, 2012-01-08 23:12

Great post with lots of imptroant stuff.

to barbora, 2011-11-18 14:35

pasaulyje internetinė žiniasklaida plačiai paplitusi, lietuvoje, beje, taip pat. Tai nereiškia, jog iš vieno leidinio tekstas gali laisvai "perplaukti" į kitą be jokios nuorodos. Ir "kur patinka autoriui" čia ne prie ko

Barbora, 2011-11-15 22:59

autoriaus valia skelbti savo tekstus, kur jam patinka. menufaktura, beje, neturi laikraščio - jie yra tik internte

radot kada mat, 2011-11-11 17:02

viskas susitarta, o ne paimta.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti