|
Verslo planas – „Tadas Blinda“
Premjera
Linas Vildžiūnas
Rugsėjo 20 d. į „Forum Cinemas Vingis“ rinkosi ypač auksinės jaunuomenės publika – prodiuseris Žilvinas Naujokas pristatė seniai puoselėto ir įvairiai strateguoto filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ premjerą.
Ji buvo lig šiol nematyta ir priminė viešųjų ryšių akciją. Mantas prijojo prie nekantraujančių fotografų ant žirgo, kiti aktoriai buvo privežti „Blindos“ žiguliukais, salėje publikai buvo pateiktas aukštai ant stogo pakilusių Ž. Naujoko ir režisieriaus Donato Ulvydo „videodraivas“ sąlyginiu pavadinimu „Iki „Tado Blindos“ premjeros liko 20 min.“, kuris tiek pat minučių ir truko, bėgant chronometro sekundžių, padėkų, rėmėjų logotipų, frazių apie „nerealiai sukurtus realius...“ nuotrupoms. Paskui iš abiejų flangų į podiumą kažkodėl dar „gyvai“ įšuoliavę minėti prodiuseris ir režisierius pasikeitė keliomis frazėmis, iš kurių viena nustebino neįprastu tiesumu ir atvirumu: režisierius džiaugsmingai išsižadėjo visų autorystės ambicijų, sakydamas, kad tai – visų jį kūrusiųjų ir visų jį žiūrinčiųjų, bent jau šioje salėje, filmas.
Ir buvo teisus. Autorystės ambicijas šiame kūrinyje ryškiai pademonstravo tik operatorius Ramūnas Greičius, sukūręs įtaigų, dinamišką, gamtos intensyvumu pulsuojantį reginį, sumaniai „dengiantį“ siužeto spragas, o ir jį patį darantį tarsi nereikalingą. Nors, tenka pripažinti, filme esama ir originalių istorijos traktuočių – apie „maskolių“ išprovokuotą sukilimą, – ir įtaigių antilenkiškų bei antirusiškų akcentų, ir sumaniai panaudotų senųjų („vyrai už mietų“) bei naujųjų („špyga taukuota“) stereotipų, ir plačiai išskėstos tėvynės meilės.
Taigi, verslo planas „Tadas Blinda“, regis, pavyko. Tai patvirtino iš savo vietų vieningai, gal net be klakerių pagalbos, stojusios publikos ovacijos, trukusios tol, kol buvo pristatomi projekto dalyviai, ir priminusios laimėtas krepšinio varžybas ar Rumunijos kompartijos suvažiavimą. Projektui nesunkiai galima prognozuoti „kasą“ ir žinoma, pratęsimą, kaip filmams apie Hanibalą Lekterį.
Na ir puiku. Nerimą kelia tik viena, – kad „Pradžia“ taps papildomu argumentu atkakliai tvirtinant, jog tik toks – komercinis, beasmenis – kinas Lietuvai ir yra reikalingas.
„7 meno dienos“ Nr.33 (955), 2011-09-23
|
Komentarai
|
I found just what I was needed, and it was ennettainirg!
|
|
Man irgi nepatinka Agnė. Galiu daug ką vandriti Tačiau straipsnis ir komentarai tiesiog abstulbino (blogąja prasme) mane savo pykčiu, stiliumi ir piktžodžiavimu. Primena ne normalų blog'ą, o nepilnamečių išsidirbinėjimą gatvėje su alaus skardine butelyje. Jei nepastebėjote, tai visa mūsų žiniasklaida tokia, tiek Žmonės , tiek Lietuvos rytas , tiek kiti laikraščiai, žurnalai, TV ir t.t. Visur daromi pinigai. Iš vienos pusės pasakyčiau, kad Lietuvoje tikrai nėra skandalų jie tiesiog nevyksta. Tai gal ir gerai, bet spaudai reikia skandalų. Jiems reikia reitingų, nes kitaip iš jų neužsakinės pagrindinės maitintojos reklamos. Juk tai verslas. Todėl žiniasklaida pati susikuria banalius skandalus . Tam jiems prisireikia kvailų gražių mergų, kvailų istorijų (pvz.: nagų nulaužimas) ir iš to išpučiami skandalai Kitas dalykas už tokius skandaliukus būna dar ir sumokama, tai kodėl nenušovus dviejų zuikių iš karto? Žiauriausia yra tai, kad visa žiniaskaida publikuoja ir rodo tai, ką žmonės perka. Iš to matome kokia yra ta mūsų visuomenė. Nors ir piktinasi, kad nėra ko skaityti, nėra ko žiūrėti, bet vis tiek skaito ir žiūri. Kitaip tokie dalykai neturėtų tokių reitingų. Tad darykite išvadas patys.O toks straipsnis, nors ir yra teisingas savo esme, bet galima buvo parašyti nors kiek diplomatiškiau, kultūringiau ir estetiškiau. Be visokio ten analo ir kurvų ir panašiai.. Kiekvienas turime teisę reikšti savo nuomonę, bet ją reikėtų reikšti tikrai subtiliau ir išradingiau.Sėkmės visiems VA:F [1.9.13_1145](from 1 vote)
|
|
Vis dėlto mieliau skaityčiau labiau motyvuotą, mažiau išankstinės nuomonės įtakotą ir nedvelkiančia atviru pavydu dėl gerai organizuoto filmo pristatymo, recenziją. Tai, kad kūrinys patinka masėms nėra automatiškai blogai, o tokia "menininkų" pozicija į šį neabejotinai žmonių veiduose paliekantį šiltas emocijas produktą, vieningas kritikų noras sumalti darbą į š.., deja, primena tipiškai tautinį mėginimą daužyti kuolu tą, kuris drįso išsišokti – sukurti, įvairovės dėlei filmą, kurį pažiūrėjęs bent jau supranti, ką matei. Žodžiu, daug kam reikia gerų vestuvių muzikantų ir niekam nereikia blogų avangardo kūrėjų.
|
|
Įdomu butu paklausti, gerb. operatoriaus, ir kodėl visuose miško scenose veidai plytinės spalvos arba žaluma darosi nuodinga?
|
|
atrodo laukiama gero įvertinimo, bet vargu bau, vargu bau
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
