Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 32 (954), 2011 rugsėjo 16 d. > Kinas > Šis tas apie pasaulį, kuriame gyvename
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Šis tas apie pasaulį, kuriame gyvename


Artėja Vilniaus dokumentinių filmų festivalis


7 MD

Share |
„Raminas“, rež. Audrius Stonys
Rugsėjo 22 – spalio 2 d. Vilniuje vyks 8-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

Festivalio rengėjai dokumentikos mėgėjams tradiciškai siūlys pažiūrėti per 30 filmų, susitikti su svečiais, sudalyvauti meistriškumo dirbtuvėse.


Festivalį atidarys naujausias režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Raminas“ apie Raminą Lomsadzę –75-erių imtininką iš Gruzijos, besiruošiantį kovai su paskutine ir stipriausia savo priešininke – vienatve.

 

Pagrindinėje programoje bus parodyti 9 filmai, sukurti talentingų gyvenimo stebėtojų iš JAV, Nyderlandų, Prancūzijos, Čekijos, Vokietijos, D. Britanijos, Gruzijos. Temų, žanrų, stilių ir formų įvairovė nepadės įvardyti bendro pagrindinės programos filmų vardiklio. Skirtingi autoriai, jų skirtingi požiūriai, į skirtingus gyvenimo siužetus krypsta jų objektyvai. Tačiau viena yra bendra visiems: filmų centre – žmogus.

 

Išrankiausiems žiūrovams VDFF rekomenduoja naujus autorinės kūrybinės dokumentikos atstovų – Fredericko Wisemano (pernai festivalyje buvo parodytas jo „Paryžiaus operos baletas“) ir Helenos Treštikovos – darbus. Žiaurumo ir smurto temas dažnai nagrinėjančio Wisemano filmas „Bokso salė“ („Boxing Gym“, 2010) kai kurių kritikų laikomas mąsliausiu, meditatyviausiu kūriniu. Jis nufilmuotas Ostine, Teksaso valstijoje, prieš šešiolika metų įkurtoje ir vis dar veikiančioje buvusio profesionalaus boksininko Richardo Lordo sporto salėje. Čia treniruojasi įvairiausių socialinių sluoksnių, amžiaus, etninių grupių žmonės. Ši sporto salė – tarsi amerikietiškojo „tautų katilo“ (melting pot), kuriame tirpsta rasių, tautybių, religijų ribos, metafora. Treštikova taip pat ištikima savo stiliui – time-lapse kinui, kai filmo kūrimas trunka ilgą laiką stebint herojų gyvenimus. Režisierė keturiolika metų filmavo jaunos narkomanės Katkos gyvenimą, fiksavo jos bevaisę kovą su priklausomybe. Filmas „Katka“ (2010) – žiauri istorija apie tragiškai pralaimimą kovą su savimi, talentinga režisierė jam suteikia egzistencinio skambesio.

 

Režisierius Leonardas Retelis Helmrichas filme „Tarp žvaigždžių“ („Stand van de sterren“, 2010) pasakoja vienos Indonezijos šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje. 14 mėnesių tik su vienu asistentu filmuotą ir net 12 metų stebėtą šios šeimos gyvenimą Džakartos lūšnynuose režisierius atskleidžia pasinaudodamas „vieno kadro“ (single-shot cinema) filmavimo techniką ir pasitelkdamas savo paties sukonstruotus filmavimo prietaisus. Prieš žiūrovų akis atsiveria mikrokosmosas, kuriame matome sparčiai besikeičiančios šalies skaudulius: korupciją, religinius konfliktus, priklausomybę nuo lošimo, kartų skirtumus, augančią skirtį tarp turtingų ir vargšų.

 

Filmas, kurį „Oskaro“ laureatas režisierius Kevinas Macdonaldas vadina rizikingu eksperimentu, atsirado Ridley Scotto prodiuserinei kompanijai „Scott Free Films“ (D. Britanija) bendradarbiaujant su „Youtube“. „Gyvenimas per vieną dieną“ („Life in a Day“, 2011) – tai bendras „Youtube“ vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją – skirtinguose Žemės kampeliuose. „Papasakok mums savo istoriją, pasakyk, ko bijai, ir parodyk, ką turi kišenėje“, – taip filmo kūrėjai kiekvieną norintįjį kvietė pasidalinti savo gyvenimo akimirka.

 

Daugiausia publikos simpatijų prizų įvairiausiuose festivaliuose surinkęs filmas „Kinšasos simfonija“ („Kinshasa Symphony“, 2010) pasakoja apie Kongo Demokratinę Respubliką, jos sostinės Kinšasos gyventojus ir muzikos galią. Režisierių Clauso Wischmanno ir Martino Baerio filmas – tai žvilgsnis į žmonių gyvenimą viename skurdžiausių pasaulio miestų. Tačiau tai nėra istorija apie nepriteklius, ligas ir badą: nenusigręždami nuo negandų ir neleisdami pamiršti liūdnosios šios šalies gyvenimo dalies, filmo kūrėjai pasakoja apie viltį, džiaugsmą ir ryžtą įkvėpti skurdžiai kasdienybei spalvų.
Prieš kelerius metus pelniusi geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimą gruzinų režisierė Nino Kirtadzė VDFF žiūrovams pristatys filmą „Šis tas apie Gruziją“ („Something about Georgia“, 2010). Šiame filme iš arti pažvelgta į žmogišką ir politinę Gruzijos dramą, trumpam pastūmėjusią ją į viso pasaulio dėmesio centrą. Dokumentiniame pasakojime lyg kokioje politinėje pasakėčioje vaizduojama trapi pasaulio pusiausvyra ir keliamas klausimas, kokiomis vertybėmis grįsti valstybių santykiai. Rodomi kritiniai ir žiaurūs jaunos, dar netvirtos Gruzijos demokratijos gyvavimo metai: nuo prezidento rinkimų 2008-ųjų sausį, kai viskas atrodė įmanoma, iki rugpjūtį įsiplieskusio karo su Rusija, skaudžiai atvėrusio akis ir nubloškusio šalį į chaoso gniaužtus. Nino Kirtadzė atvyks į Vilnių susitikti su žiūrovais ir dalyvauti konkursinės programos žiuri darbe.

 

Specialiojoje VDFF programoje „(Ne)realybės dokumentika“ – 5 filmai, nagrinėjantys žmogaus sukurtų pasaulių zonas: televizijos produkciją („Kaip televizija sujaukia mums protą“, 2010), utopinę bendruomenę („Komunos vaikai“, 2009), virtualų pasaulį („Mano avataras ir aš“, 2010), meilės romanų istorijas („Kalti malonumai“, 2010), rinkodaros strategijas („Geriausiai parduotas filmas“, 2011).
Šių metų festivalio retrospektyva skirta gana retai pas mus matomos kinematografijos atstovui – bulgarų režisieriui Andrejui Paunovui. Programoje bus parodyti visi jauno režisieriaus sukurti filmai, taip pat ir naujas darbas „Berniukas, kuris buvo karalium“ – pilnametražė dokumentinė juosta apie vieno žavingiausių šiuolaikinės istorijos monarchų – Simeono II – gyvenimą. „Liusė Cak Cak“ (2001), „Trys seserys ir Andrejus“ (2009), „2000: dokumentinė fantastika“ (2008), „Georgijus ir drugeliai“ (2004), „Bėdos dėl uodų ir kitos istorijos“ (2004) – tai filmai, kuriuose užfiksuotos istorijos labiau tragiškos, nei linksmos, tačiau A. Paunovas sugeba jas papasakoti šviesiai ir lengvai.


Jau ketvirtus metus VDFF rengia Baltijos šalių konkursinę programą, kurioje tradiciškai bus parodyta 12 filmų. Tris geriausius filmus rinks profesionalų žiuri, kuriam vadovaus kino kritikas ir ekspertas iš Danijos Tue Steenas Müleris. Geriausių filmų autoriai spalio 1 d. per festivalio uždarymą bus apdovanoti piniginėmis premijomis, kurias įsteigė Kazickų šeimos fondas.

 

Dokumentinio kino profesionalams ir studentams bus surengtos trys meistriškumo dirbtuvės, jas ves festivalio svečiai. Režisierius Pipas Chodorovas visiems besidomintiems eksperimentinio kino istorija rugsėjo 28 d. skaitys paskaitą „Laiko ir erdvės architektai“. Konkursinės programos žiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsėjo 30 d. ves meistriškumo dirbtuves, skirtas jauniems kino profesionalams. Dirbtuvėse bus aptarti dokumentinio kino finansavimo klausimai. Žiuri narė, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė Irena Taskovski spalio 1 d. ves dirbtuves apie dokumentikos ir arthauzinio kino platinimą.

 

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis vyks „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“.

 

VDFF festivalio inf.


 

 

„7 meno dienos“ Nr.32 (954), 2011-09-16

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti