Keliai nežinomybėn ir tikri lobiai
Vladas Urbanavičius. „Špūlė“. 2011 m. Sveiki, Vladai, norėčiau užduoti keletą klausimų apie naujausią jūsų skulptūrą „Špūlė“ ir kartu pakalbėti apie tai, kaip suvokiate skulptūros viešojoje erdvėje paskirtį. Kaip atsirado šio kūrinio idėja, ar svarbus buvo kontekstas – Liepiškių technologijų parkas?
Labas, Laima, gaila, kad nesusitiksime ir į tavo klausimus turiu atsakinėti raštu.
Tokių skulptūrų kaip „Špūlė“ niekas neužsako. Tai mano „išmislas“. Nuo...
|
Konservatyvus, solidus, bet su intriga
Viktoras Vizgirda (1904-1993). „Kavinėje“. 1939 m. Rugsėjo 16 d. (penktadienį) 18 val. Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) įvyks jubiliejinis XX Vilniaus aukcionas. Aukcionui teikiamus meno kūrinius galima apžiūrėti aukciono ekspozicijoje Tolerancijos centre rugsėjo 14–16 d.
Aukciono intriga – rubrika „Nue & Erotika“, kurioje pristatomi aktai bei erotizmo pavyzdžiai Lietuvos dailėje: jautrūs ir skulptūriški Juozo Mikėno aktai, Vytauto Kašubos bareljefai, prancūziškai elegantiška Prano Gailiaus erotika, natūralistiškai ironiškas Audrius Puipa, ženkliškumo link gravituojantis Antanas Mončys, juslingumu pulsuojantis Akvilės Zavišaitės aktas, simbolistinė Elvyros Kairiūkštytės grafika, taip pat keli japoniškos XIX a. erotinės...
|
Menininkai baltose lankose
Giedrė Mikulskaitė. Iliustracija „Metams“. 2011 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka „Baltos lankos, juodos avys – kas išmano, tas jas gano“ – štai, „ganymas“ ir yra ta vienintelė knygos funkcija, kurią mokame ir pripažįstame.
Taip jau atsitiko, kad kol gilesnes tradicijas turinčiuose kraštuose knygos buvo puošiamos auksu bei brangiais akmenimis ir dailinamos kruopščiausiai išpaišytomis miniatiūromis, mūsų kraštuose barzdoti vyrai užsiėmė „vyriškesniais“ reikalais. Per ilgus amžius šie vyrai tapo gerokai civilizuotesni, išsišukavo barzdas, išmoko skaityti ir rašyti, pradėjo leisti knygas ir žvelgti į jas kaip į tautos dvasios palaikytojas.
Ganė vyrai tas juodas avis baltose...
|
Legendinis Šiaulių dailininkas, arba Penzeliukas
Gerardas Bagdonavičius. Kauno karininkų ramovės Prezidento kabineto baldų projektas Mąstydama, kur būtų galima Šiauliuose vykusiai „pasikultūrinti“, išskirčiau tris tam tinkamas vietas: Šiaulių dailės galeriją, „Laiptų“ galeriją ir Ch. Frenkelio viloje vykstančią Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) parodą.
Pastarąjį variantą man padėjo išsirinkti močiutė (Irena Švedienė). Ji vis kalbėjo, kad būtinai nori aplankyti Frenkelio vilą, nes ten eksponuojami jos dailės mokytojo Penzeliuko darbai.
„Penzeliuko?“ – „Taip taip, mes visi Bagdonavičių taip ir vadindavome. Labai geras mokytojas buvo, nors, tiesa, mes jo per pamokas neklausydavom, kol neprižadėdavo, kad pieš ant lentos, jei mes ramūs, tylūs būsim. Ir kokių tik paveikslų nepripiešdavo! Sulaikę kvapą...
|
|