Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Komedija apie terorizmą


Nauji filmai – „Keturi liūtai“


Monika Gimbutaitė

Share |
„Keturi liūtai“
Christopherio Morriso filmas „Keturi liūtai“ („Four Lions“, Didžioji Britanija, 2010) neatitinka politinio korektiškumo standartų. Terorizmas yra iš tų temų, kurios tabu sąraše užima pirmąsias pozicijas. Apie jį kalbėti rekomenduotina atsargiai, tinkamu tonu ir tinkamomis aplinkybėmis, geriausia ne per daug, tačiau pabrėžtinai dramatiškai. Sukurti juodojo humoro komediją apie terorizmą reiškia peržengti visas ribas.

Keli Anglijoje gyvenantys musulmonai nusprendžia imtis misionieriškos veiklos ir skelbti džihadą. Akys dega aistra ir noru, tačiau žinių apie ginklus, bombas, žvalgybą bei kitus svarbius terorizmo aspektus jiems akivaizdžiai trūksta – čia nepadės nei pratybos Pakistane, nei ilgai planuojama operacija, lydima begalinių ginčų ir nesutarimų.

 

Tiesa, būsimieji teroristai gerai nežino, ką ir kaip turėtų daryti, tačiau klausimo „kodėl“ nekelia. Personažai nekenčia Vakarų civilizacijos, jiems įkūnijančios visą pasaulio blogį ir supuvimą, nors patys mielai džiaugiasi jos malonumais, naudojasi privilegijomis, o tarpusavyje kalba angliškai. Jie sako ginantys savo kultūrą, nors atsisako dalies atgyvenusių tradicijų ir papročių. Galų gale jie vadovaujasi logika „kaip šauksi – taip atsilieps“ ir jaučiasi turį teisę elgtis kaip teroristai, jei aplinkiniai juos tokiais laiko.

 

Kad ir kokie juokingi atrodytų motyvai, „liūtai“ savo misiją vertina labai rimtai. Tačiau stabdo, o kartu ir priekin juos veda kvailumas bei nesugebėjimas susikalbėti. Kiekvienoje sudėtingesnėje situacijoje jie klausia neformalaus lyderio, ką turėtų daryti. Šis yra kiek protingesnis, todėl atsako, kartais net paaiškina. Jei tinkamo paaiškinimo neturi, kalba apie Dievo valią ir liepia klausytis jo balso. Suvokimas, kad nė velnio nežino, ką ir dėl ko daro, visus juos aplankys per vėlai.

 

Kurti komediją apie terorizmą akivaizdžiai rizikinga. Be giliai kirbančios baimės tapti radikalų taikiniu (juosta puikiai įrodo, jog svarbių motyvų jiems nereikia), būti nepripažintiems ir nesuprastiems festivalių ir kino kritikų, kūrėjai susiduria su dar viena kliūtimi – žiūrovai bijo juoktis iš terorizmo, net jei filmo teroristai – tik saujelė priekvaišų, filmuojančių vaizdo klipus su žaisliniais šautuvais rankose ir kalbančių apie „Liūtą karalių“, kai nori pagrįsti savo kovą su Vakarais ir kapitalizmu. Aršios diskusijos ir siūlymai boikotuoti filmą vis nerimsta. Tikriausiai tai neišvengiama, gal net pateisinama. Juk juokinga būna tol, kol nepasidaro baisu.

 

Aštri satyra apie visuomenę ir jos problemas dažnai būna skausminga, tačiau niekas negali paneigti jos indikatoriaus, išryškinančio kreivą šleivą realybę, reikšmės. „Keturi liūtai“ visų pirma šaiposi iš kvailumo –didžiausios žmonijos ligos, pasireiškiančios daugybe formų ir pavidalų. Terorizmas tik vienas iš jų.


„7 meno dienos“ Nr.24 (946), 2011-06-17

Versija spausdinimui

Komentarai

CbRkSYCfSVUFjzKRi, 2011-12-01 03:47

This piece was a lifejkaect that saved me from drowning.

ebay, 2011-09-13 23:51

politkorektiski paistalai. 7 Meno Dienos sekmingai augina jaunaja debiliuku karta. i sveikata!

hbf, 2011-06-17 13:55

filmas visai nieko. Tarpais toks absurdiškas, kad beveik nebeabsurdiškas.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti