Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 21 (943), 2011 gegužės 27 d. > Muzika > Atlikimo meno platybėse
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Atlikimo meno platybėse


Linos Navickaitės-Martinelli knygos pristatymas LMTA


Nerdinga Letulė

Share |
Gegužės 19 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vargonų salėje vyko Linos Navickaitės-Martinelli knygos „Pokalbių siuita. 32 interviu ir interliudijos apie muzikos atlikimo meną“ pristatymas. Ši pirmoji autorės monografija tapo leidyklos „Versus Aureus“ 500 knyga, be to, pelnė Onos Narbutienės premiją Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių 2010-ųjų muzikologijos darbų konkurse.


Renginį pradėjusi „Versus Aureus“ leidybos projektų vadovė Romualda Brastavičienė sakė, kad 2010-ieji šiai leidyklai buvo ypatingi: išleistos net keturios su muzika susijusios knygos. Kad panašaus žanro literatūros yra stokojama, linksėdami galvomis pritarė ir muzikai. Renginio vedėja Beata Baublinskienė kalbino knygos autorę ir dviejų interviu respondentus – pianistą Roką Zubovą ir muzikologą Edmundą Gedgaudą. R. Zubovo nuomone, ši knyga yra svarbus XXI a. atlikimo meno panoramos dokumentas. Pianistas pabrėžė, kad L. Navickaitės-Martinelli interviu klausinėtojas beveik nepastebimas, todėl skaitytojas jaučiasi tarsi pats kalbėtųsi su atlikėjais. Autorė (1996 m. baigė fortepijono mokslus J. Naujalio muzikos gimnazijoje, vėliau fortepijono studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Veronikos Vitaitės klasėje), išmananti atlikimo specifiką, geba prakalbinti žmones kaip asmenybes, o ne specialistus.

 

E. Gedgaudas teigė, kad knyga yra laiko ženklas, kurio tekstas kinta nuo skaitytojo asociacijų lauko. Muzikologas skaitydamas geba daug ką įsivaizduoti ir tai tampa labai smagiu žaidimu. Jam įdomi pasirodė ir knygos konstrukcija: kiekvienus 4–5 interviu skiria autorės interliudijos, tekstai dėliojami išmoningai.

 

L. Navickaitė-Martinelli dalyviams priminė, kad knygos pristatymas vyksta per Mūzos Rubackytės gimtadienį, tad pasiūlė mintimis nusikelti į Ženevą ir pasiklausyti jos atliekamų Franzo Liszto „Ženevos varpų“ įrašo. Vakaro metu taip pat klausytasi muzikinio koliažo: įvairių pianistų atliekamų Ludvigo van Beethoveno sonatos op. 31 nr. 2 fragmento, Monicos Groop atliekamos Jeano Sibeliuso „Kaiutar (Aido nimfa)“, op. 72 nr. 4 ir Anthony de Mare‘o atliekamos Mederith Monk „Double fiesta“. Nors per renginius įprasta girdėti gyvai atliekamus kūrinius, L. Navickaitė-Martinelli pasiūlė pasimėgauti, kaip daugiausia įpratę, įrašyta muzika.

 

B. Baublinskienė pastebėjo, kad autorės publicistika glaudžiai susijusi su moksline veikla (L. Navickaitė-Martinelli nuo 2004 m. yra Helsinkio universiteto doktorantė, rengia disertaciją tema „Individualybė ir standartai XX amžiaus atlikimo praktikose: istorinis ir semiotinis požiūris į Beethoveno interpretacijas“). Atsakydama į klausimą, kodėl ėmėsi leisti knygą, L. Navickaitė-Martinelli išskyrė tris priežastis: mokslinę, žurnalistinę ir altruistinę. Visų pirma, buvo sukaupusi daugybę interviu, jų dalis jau buvo spausdinti kultūros žurnaluose ir savaitraščiuose, o M.Rubackytės paskatinimas buvo tarsi netikėta žiežirba.



 

Renginio dalyvius domino, kodėl pasirinkti būtent 32 interviu ir interliudijos? Autorė atsakė, kad ji tik vėliau supratusi, jog tai konceptuali dovana sau 32-ojo gimtadienio proga. Iš tiesų šį skaičių išsirinkusi kaip muzikinį, simbolizuojantį Johanno Sebastiano Bacho „Goldbergo variacijas“ ar L. van Beethoveno sonatas.

 

Knygos pristatymas panėšėjo į bendraminčių susibūrimą: buvo komentuojami asmeniniai aspektai (dedikacija 2010 m. gimusiam sūnui Elmiui ir vyrui Dario, kuris taip pat dalyvavo pristatyme), prisimintas šmaikštus draugės pasakymas „aš prie jų prieiti nedrįsčiau, o dabar visi mano lovoj atsidurs“, o štai R. Zubovas iš karto atsiprašė, turėsiąs anksčiau išeiti, nes Kauno halėje vyko paskutinės Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ varžybos (Žalgiris tryliktą kartą iškovojo LKL auksą!).

 

Knygos pratarmėje autorė rašo: „Rinktinė savo pobūdžiu sintezuoja trigubą tapatybę: pianistės, žurnalistės ir muzikologės, į muzikos atlikimą žvelgiančios iš akademinės perspektyvos. Kaip tik pastarasis požiūris lėmė, kad dvidešimt šešis interviu šioje knygoje palydi šešios esė – interliudijos, laviruojančios tarp publicistiškai lakoniškos formos ir kvazimoksliškos problematikos.“ Interliudijų temos: „Preliudija. Susitikimai užkulisiuose“, „Scenos ritualai ir „bekūnė“ muzika“, „Kaip atlikėjai save parduoda: vartotojų medijos“, „Tradicija, mokykla ir kultūrinės tapatybės“, „Kūnas kaip pranešimas“ ir „Vienos sonatos istorija jos interpretatorių lūpomis“.

 

L. Navickaitė-Martinelli siekė išlaikyti atvirą požiūrį, nedailindama rezultato leido pašnekovams įvairiai atsiskleisti. „Noras aprėpti platų temų ratą sąlygojo tai, kad knygoje kalbinami ne vien atlikėjai, bet ir atlikimo studijų mokslininkai, muzikos kritikai, muzikos atlikėjų edukacijos srities atstovai.“ Knygoje kalbinamos tik trys moterys, vyrauja interviu su pianistais (12 iš 26). Anot autorės, „šis rinkinys jokiu būdu nepretenduoja į The best of... statusą: veikiau jis buvo nulemtas laiko ir vietos, kartais ir visai atsitiktinių aplinkybių“.

 

Publikuojami pokalbiai su Gidonu Kremeriu (2 interviu), Vladimiru Ashkenazy, Juozu Domarku, Edmundu Gedgaudu, Petru Geniušu, Jose Bowenu, Juozu Antanavičiumi, Augustinu Vasiliausku, Janu Krzystofu Broja, Dariumi Stabinsku, Roku Zubovu, Monica Groop, Nikolajumi Petrovu, Aaronu Williamonu, Andriumi Žlabiu, Raimondu Sviackevičiumi, Anthony de Mare, Charlesu Rosenu, Gintaru Rinkevičiumi, Aleksandu Toradze, Jensu McManama, Mūza Rubackyte, Davidu Geringu, Dmitrijum Baškirovu, Violeta Urmana.

 

Nuo M. Rubackytės žiežirbos įsiplieskė skaisti ugnis muzikos atlikimo meno padangėje. Džiugu, kad nušviečiamas ne tik Lietuvos horizontas, džiugu, kad reginiui interliudijomis suteikiama analitinė perspektyva. Lauksime naujų L. Navickaitės-Martinelli kompozicijų, o iki to laiko dar ne kartą šildysimės versdami siuitos puslapius.

 

„7 meno dienos“ Nr.21 (943), 2011-05-27

Versija spausdinimui

Komentarai

NLsyAAoIdu, 2011-12-01 14:14

I thank you humlby for sharing your wisdom JJWY

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti