Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

„ARTscape“. Latvija


Anonsas


7 MD

Share |
„Įkaitas”
„ARTscape“ projektas tęsiasi. Birželio 1 – 5 d. , bendradarbiaujant su Latvijos nacionalinio kino centru „ARTscape“ pristatys kaimynų kiną. Programą sudaro penki latvių pasiūlyti pilno metražo filmai: trys vaidybiniai ir du dokumentiniai.

Birželio  1 d. 17 val. bus rodomas Lailos Pakalniņos vaidybinis filmas „Įkaitas“ („Kilņieks“, 2006). Režisierė iš pradžių studijavo Maskvos universitete televizijos žurnalistiką, vėliau baigė režisūros studijas garsiajame VGIK‘e. Pakalniņa dažniau kuria dokumentinius filmus, kurių ne vieno premjera įvyko Kanų kino festivalyje, taip pat yra gavusi ir nemažai apdovanojimų. Jos vaidybinis nespalvotas filmas „Batas“ („Kurpe“, 1998) buvo rodomas Kanų, Berlyno, Karlovy Varų, Roterdamo ir dar daugybėje kitų festivalių. „Įkaitas“ – naujausias režisierės vaidybinis filmas, dalyvavęs Lokarno kino festivalyje. Kaip beveik ir visuose filmuose, taip ir šiame režisierė nestokoja ironijos. Įkaitas – tai septynerių metų berniukas, savo noru sutikęs būti įkaitu, kai užgrobiamas keleivinis lėktuvas.

 

Užgrobėjas jautrus: lėktuvui nutūpus Rygos oro uoste, jis paleidžia visus keleivius, kurie nenori būti įkaitais. Kodėl pagrobėjas pasirinko Rygą? Todėl, kad jam patinka miestų pavadinimai, kuriuose yra raidė „r“ ir todėl, kad Baltijos regione jo taip greit nenužudys, ko nepasakytumei apie Vakarų pasaulio šalis. Užgrobėjas nepamiršta ir savo įkaito pageidavimų, kurių pirmasis – latviškas šokoladas.

Birželio 2 d. 17 val. bus parodyta Jurio Poškaus drama „Monotonija“ (2007). Jauna provincialė Ilzė užsimano tapti aktore, kai vietiniame laikraštyje randa skelbimą. Merginai nepasiseka, tačiau grįžti į kaimą jai neleidžia orumas. Ilzės vaidmenį atliko talentinga jauna aktorė Iveta Pole, kuriai buvo skirtas geriausios Latvijos aktorės apdovanojimas. Pasak režisieriaus, tai pusiau biografinė Ivetos istorija, kuri taip pat atvyko iš provincijos į Rygą, svajodama apie aktorės karjerą.


Birželio 3 d. 17 val. bus galima pamatyti keturių režisierių (Anna Viduleja, Gatis Šmits, Jānis Kalējs, Jānis Putniņš) filmą „Vogelfrei“ (2007). Vieną pagrindinių vaidmenų filme sukūrė lietuvių aktorius Liubomiras Laucevičius. Režisieriai fiksuoja keturis pagrindinio veikėjo Teodoro gyvenimo epizodus: vaikystę, paauglystę, brandos amžių ir senatvę. Žodis „vogelfrei“, kaip ir skirtingais savo gyvenimo tarpsniais Teodoras, vis įgauna naujų atspalvių: jis gali reikšti ir laisvas kaip paukštį, ir medžioklės sezono pradžią. Šios temos savitai atsispindi filme.


Birželio 4 d. 17 val. bus galima pamatyti dokumentinį  Pēterio Krilovo filmą „Klucis. Menininko dekonstrukcija“ („Nepareizais latvietis“, 2007). Gustavas Klucis – garsus XX a. latvių avangardistas,  Kazimiro Malevičiaus mokinys. Šį filmą – portretą galima pavadinti pasakojimu apie visą naikinančią sistemą, kuri susidoroja ir su tais, kurie ją kuria.


Birželio 5 d. 17 val. latvių filmų programą baigs jauno ir jau palankiai vertinamo režisieriaus Andrio Gaujos dokumentinis filmas „Viktoras“ („Viktors“, 2009). Režisierius renkasi nepatogias temas ir mėgsta šokiruoti: naujausiame savo filme „Šeimos instinktas“ („Ģimenes lietas“, 2010), kuris pernai buvo pristatytas Karlovy Varų kino festivalyje, jis pasakojo apie provincijoje gyvenančią moterį, kurios vaikų tėvas– jos brolis. Filme „Viktoras“ Gauja fiksuoja galbūt paskutines savo herojaus gyvenimo dienas. Viktoras – jaunas vyras, sergantis reta vėžio forma. Maža to, jį ruošiasi palikti žmona. Balansuodamas tarp gyvenimo ir mirties, Viktoras bando apsispręsti, ko jis nori labiau: kovoti ir gyventi ar mirti.


Visi filmai bus rodomi nemokamai, „Skalvijos“ kino centre.


Parengė Santa Lingevičiūtė



„7 meno dienos“ Nr.21 (943), 2011-05-27

Versija spausdinimui

Komentarai

JGpEKUNkoMQ, 2011-06-23 07:48

Wow! Great tihnknig! JK

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti