Rūmus 1904–1906 m. pasistatydino žymus Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, inžinierius Petras Vileišis – pirmojo lietuviško dienraščio, pirmosios lietuviškos spaustuvės ir knygyno steigėjas, filantropas. Rūmų projekto autorius – Vilniuje gyvenęs architektas Augustas Kleinas. Ansamblį sudaro keli pastatai, turintys neobaroko ir moderno bruožų, statyti pagal pažangiausias tuo metu Lietuvoje prieinamas inžinerines statybos technologijas. Vileišių rūmai labai reikšmingi Lietuvos kultūrai ir istorijai, nes būtent juose Lietuvos mokslo draugijos iniciatyva buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda (1907 m.). Joje pirmą kartą viešai savo darbus pristatė M. K. Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Rimša ir kiti autoriai. Šis menininkų pasirodymas laikomas Lietuvos dailės istorijos pradžia. 1932 m. rūmuose įsikūrė Lietuvių mokslo draugija, biblioteka, archyvas ir muziejus. Nuo 1941 m. rūmai priklausė Lietuvos SSR mokslų akademijai – Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos institutams, nuo 1952 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutui. Nuo 1990 m. rūmuose įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Vileišių rūmų ansamblis išsaugojo savo autentiškumą ir yra įtrauktas į vietinės svarbos architektūros paminklų sąrašą. Su šiuo puošniu ansambliu susiję daugybė įdomių ir svarbių Lietuvos istorijai faktų. Pavyzdžiui, 1999 m. vasarą vienas iš praeities saugotojų – Pranas Razmukas (1908–2002) – parodė slaptavietę Vileišių rūmų palėpėje. Joje buvo atrasti kai kurie svarbūs Lietuvos tarybos prezidiumo posėdžių protokolai: 1918 m. vasario 18 – gruodžio 11 d.), kiti 1917–1918 m. Lietuvos tarybos dokumentai, Marcelės Kubiliūtės (1898-1963) archyvas, Vilniaus miesto ir srities Piliečių komiteto (1941 m. birželio 24 – rugsėjo 15 d.) veiklą liudijantys dokumentai ir kt. Spėjama, kad Vileišių rūmų slaptavietės gali saugoti ir daugiau reikšmingų dalykų.

Projekto metu jauni šiuolaikinio meno kūrėjai kviečiami susipažinti su pastato istoriniu-kultūriniu kontekstu ir kurti remiantis įvietinto (site-specific) meno strategijomis: savaip interpretuoti, suteikti vaizdinį pavidalą istorinėms, kultūrinėms, socialinėms, vaizdinėms, garsinėms konkrečios vietos savybėms. Vileišių rūmuose įkurdinti menininkų kūriniai – tarsi šiuolaikinio žmogaus dialogo su jo istorija rezultatas, kuris suaktualintų šią reikšmingą vaidmenį Lietuvos istorijai ir kultūrai turėjusią vietą. Kūrinių aprašymai ir dokumentacijos dar vienerius metus bus prieinamos visuomenei specialiai projektui sukurtoje internetinėje svetainėje www.geguzes7.lt, kurios dėka paroda prasitęs erdvėje ir laike.

Dalyviai: Robertas Narkus, Julius Balčikonis, Andrius Rugys, Justė Venclovaitė, Jurgita Žvinklytė, Marija Šnipaitė, Linas Jusionis, Ona Lozuraitytė, Rokas Pralgauskas.

Renginys vyks gegužės 7 d. 18–20 val.

Programą ir kūrinius rasite apsilankę www.geguzes7.lt

„7 meno dienos“ Nr.18 (940), 2011-05-06