Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KULTŪRA

Žvėris išėjo iš jūros


Japonų kultūra ir psichologinė apokalipsė


7 MD

Share |
Godzilla: Final Wars (2004)
Jau XII a. garsus japonų poetas ir eseistas Kamo no Chomei (1155- 1216) rašė, esą tragiškas 1185 m. žemės drebėjimas suteikė puikią progą pamąstyti apie „pasaulio laikinumą ir beprasmiškumą“, todėl prie šio pasaulio nereikėtų pernelyg prisirišti.

Anot japonų literatūros specialistės Susan Napier, būdas, kaip japonų kultūra daugelį amžių bando prisijaukinti grėsmę ir baimę, susijęs su šios kultūros esme, iki šiol laikoma jos imperatyvu ir apibūdinama kaip mono no aware arba „the pathos of things“, pažodžiui išvertus „jautrumas daiktams“ arba „daiktų patosas“. Japonų įsitikinimu, išnykimas yra gražus. Išnykimo, laikinumo melancholija apibūdina ne vieną kūrinį. Napier teigia: „Daiktai, augalai yra gražūs, nes išnyksta. Todėl ir mus supantį pasaulį apdovanojame intensyviais jausmais.“

 

Didelis šamas

 

Kitas būdas „prisijaukinti“ natūralius kataklizmus - išgalvoti juos simbolizuojančias pabaisas. Namazu – legendinis šamas, kuris judindamas uodegą sukelia žemės drebėjimą. Jo atvaizdu mielai puošiami tradiciniai medžio raižiniai ukiyo-e (jap. k. – praplaukiančio pasaulio vaizdai), paplitę nuo XVII amžiaus.

 

Trauma, kurią visuomenė patyrė atominėms bomboms sunaikinus Hirosimą ir Nagasakį, įkvėpė sukurti pabaisą Godzilą – galingą jūros gyvatę, po atominio sprogimo įgijusią neregėtų galių ir periodiškai iškylančią iš vandenyno lyg gigantiškas cunamis, naikinantis viską savo kelyje.

 

Japonų komiksuose manga taip pat pilna apokaliptiškų personažų – erotinių demonų arba jaunų merginų, apdovanotų magiškomis galiomis. Viena iš jų yra garsiausio šių dienų japonų animatoriaus Hayao Miyazaki filmo „Ponyo“ herojė. Ši undinėlė, bandydama atsikratyti savo žuvies prigimties ir tapti žmogumi, taip pat sukelia galingą cunamį.

 

Žemės drebėjimai visada galėjo būti įkvėpimo šaltinis didžiausiems japonų menininkams. Režisieriui Akirai Kurosawai buvo trylika, kai 1923 m. Tokijuje įvyko žemės drebėjimas. Savo prisiminimuose jis aprašė šį įvykį: „Kvartalą prie Edogavos upės supo šokančių, judančių dulkių stulpai. Pilkos dulkės išblukino saulę, ji atrodė visai kaip per užtemimą.“

 

Materialiniai nuostoliai buvo dideli, o aukų – per šimtą tūkstančių. Prie katastrofos naikinamos galios prisidėjo ir kelias dienas mieste siautėję gaisrai. Tokijo gyventojai dėl katastrofos apkaltino vietinius korėjiečius. Prasidėjo pogromai. Apsiginklavę kardais ir bambukų lazdomis Tokijo gyventojai užmušė per šešis tūkstančius šios mažumos atstovų.

 

Chaosas ir neteisybė

 

Daug tyrinėtojų mano, kad ši patirtis prisidėjo prie chaoso ir neteisybės valstybės vizijos, kurią vėliau savo filmuose „Rasiomonas“ ir „Septyni samurajai“ kūrė A. Kurosawa.

 

1995 m. žemės drebėjimas, sunaikinęs Kobę, tapo Haruki Murakami apsakymų rinkinio „Visi dievo vaikai šoka“ tema. Poapokaliptinių vizijų sutinkama ir kitų garsių japonų rašytojų Kobo Abe ir Kenzaburo Oe kūriniuose.

 

S. Napier pabrėžia, kad japonų kultūra ir šiuolaikinis menas – ir elitinis, ir masinis - jau senokai maitinasi „psichologine apokalipse, nerimu ir ateities baime“. Pasak jos, „pastarieji įvykiai Japonijoje todėl ir yra tokie tragiški, nes išpildo visas tas iki galo nesuformuluotas baimes, kurių buvo pilnas pastarasis dešimtmetis“.

 

Pagal „Foreign Policy“ parengė K. R.


„7 meno dienos“ Nr.17 (939), 2011-04-29

Versija spausdinimui

Komentarai

hSneKS6Rr, 2015-09-21 15:59

Dear Colleen, my prayers for your Dad and for you. My own fahter somehow beat small cell lung cancer, though the odds weren't great, so I know what you're going through. God bless you both and may He will a healing!

qeptsGfBGhsDrCovt, 2012-01-08 21:15

We need more insigths like this in this thread.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti