Matyt, ateityje klausimas, kas yra tėvas, o kas – tik spermos donoras, bus dar aktualesnis, bet amerikiečių režisierė Lisa Cholodenko siūlo apie tai pasikalbėti jau dabar.
Juolab kad keliais „Auksiniais gaubliais“ ir „Oskarais“ apdovanotas filmas „Vaikams viskas gerai“ („The Kids Are All Right“, JAV, 2010) yra visai tradicinė papročių komedija, prabylanti apie šiuolaikinės šeimos problemas. Šeima tradicinė – tėvai ir du paaugliai vaikai. Vaidmenys joje taip pat pasidalyti tradiciškai. Tik vietoj mamos ir tėčio yra dvi mamos. Mama Nik (Annette Bening) yra gydytoja ir išlaiko šeimą. Ji tvirta, pasitikinti savimi ir visada jaučiasi teisi. Kartais ji padaugina alkoholio. Mama Žiuli (Julianne Moore), nesusiklosčius profesinei karjerai, daug laiko skiria namams ir vaikų auklėjimui. Ji trapi, permainingų nuotaikų, lyriška. Pora kartu gyvena jau dvidešimt metų, todėl nenuostabu, kad ją ištinka įprasta šeiminio gyvenimo krizė. Žinia, nelaimė niekad nevaikšto viena. Nik ir Žiuli santykių krizė sutampa su vyriškio Polo (Mark Ruffalo) pasirodymu jų namuose. Polas – spermos donoras, kurį poros vaikai Džoni (Mia Wasikowska) ir Leizeris (Josh Hutcherson) nusprendžia surasti, nes įstatymas suteikia teisę pilnamečiams (Džoni jau suėjo aštuoniolika) sužinoti apie tėvą.
Paaiškėja, kad vaikų tėvas yra mielas keturiasdešimtmetis, ekologiško maisto restorano savininkas, nevedęs mergišius. Ruffalo Polo biografiją gali atspėti beveik iškart – būtent taip atrodo senstelėjęs hipis, nepratęs atsisakyti gyvenimo malonumų, bet ir neišsižadantis savo idealų.
Suprantama, po kaitria Kalifornijos saule šie malonumai bei idealai kur kas gražesni nei kokioje nors nykioje Rytų Europoje, kur net parlamente vis dar dygsta uokos ir gražuliai. Polas – tolerantiškas ir atviras. Susitikimas su vaikais jam svarbus: Polo žvilgsniuose, gestuose, ypač kai jie visi kartu susėda prie didelio stalo ir kelia tostą „už nekonvencionalią šeimą“, gali pamatyti nostalgišką šešėlį. Regis, Polas ilgisi šeimos ir vaikų. Jis subrendo būti tėvas.
Homofobams lietuviams, matyt, sunku bus suprasti, bet Cholodenko (kuri, beje, neslepia, kad sumanymas kilo tuomet, kai jos su partnere susimąstė apie vaikus) filmas – ne apie lesbietes ar gana tradicišką meilės trikampį, o apie tai, kas yra šiuolaikinė šeima. Apie jos permainas. Šeima keičiasi, bet išlieka tokia pat reikalinga.
„Vaikams viskas gerai“ rodo, kad šeima yra ne tai, ką įstatymais bando įdiegti mūsų Seimas. Šeima – tai kai du žmonės nori būti kartu, kai jie myli vienas kitą, kai šeimą sieja ne tik kraujo ryšiai ar dokumentai, bet atsakomybė ir meilė. Ir šeimos narių lytis kuo toliau, tuo mažiau bus svarbi. Kitas klausimas, kokia bus vyro vieta ateities šeimoje. Mano galva, ji gana miglota.
Kita vertus, vyrų polinkis „vizualizuoti“ geismus bei troškimus filme taip pat neliko nepastebėtas. Juk viena juokingiausių „Vaikams viskas gerai“ scenų, kai abi mamos bando paaiškinti, kodėl jų miegamajame atsirado labai „vyriškų“ filmų.
Cholodenko nesirengia pamokslauti, agituoti „už“ ar „prieš“ panašias santuokas ar forsuoti dramatizmo. Ji tiesiog tiksliai formuluoja klausimus žiūrovams. Jei žiūrovai turi humoro jausmą ir yra išmintingi, jie supras, kad „Vaikams viskas gerai“ – ne tik komedija. Paprastai populiarūs žanrai anksčiau už kitus netiesiogiai pradeda diegti visuomenei naujus požiūrius ir moralines normas. „Vaikams viskas gerai“ pasižymi sklandžiai ir smagiai papasakota istorija, gerais, juokingais dialogais ir, žinoma, puikia aktorių vaidyba. Ypač nuo Bening ir Moore dueto negali atitraukti akių.
Gal todėl šiek tiek šešėlyje atsidūrė vaikai. Bet juk jiems viskas gerai. Jie užaugo normalioje šeimoje ir neturi jokių mirtinų kompleksų, jaučiasi mylimi, o jei kartais ir kyla klausimų, į juos visada atsakys mylinčios mamos.
„7 meno dienos“ Nr.17 (939), 2011-04-29
|
Skaityti visus 
Rašyti
