Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 17 (939), 2011 balandžio 29 d. > Dailė > Drobių slėpiniai ir atsivėrimai
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Drobių slėpiniai ir atsivėrimai


Eugenijaus Antano Cukermano tapyba galerijoje „Meno niša“


Živilė Ambrasaitė

Share |
Eugenijaus Antano Cukermano parodos ekspozicijos detalė. J. Lapienio nuotr.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, „Grupės 24“ nario, tapytojo ir architekto Eugenijaus Antano Cukermano personalinė paroda – ne dažnai pasikartojantis Lietuvos kultūrinio gyvenimo įvykis.


Iki pat 9-ojo dešimtmečio pabaigos nonkonformizmo idėjų persmelkta jo kūryba tiesiog buvo ignoruojama, todėl eksponuota provincijos salėse ar mažiau lankomose erdvėse. Pirmoji personalinė paroda oficialioje parodų erdvėje (tuomečiuose Dailės parodų rūmuose Vilniuje) surengta tik pakitus politinei situacijai, t.y. 1990 metais. Tačiau ir pastarąjį dvidešimtmetį menininkas neskubėjo rodyti savo kūrybos. Anot E.A. Cukermano, darbai patys pasako, kada ateina laikas rengti parodą. Kartais ekspozicija kristalizuojasi metus ar dvejus, kartais tai trunka ilgiau. Kaip ir šįkart galerijoje „Meno niša“ veikianti paroda, kurioje eksponuojami per pastaruosius penkerius metus sukurti tapybos darbai. Pasak prancūzų filosofo Gilles’io Deleuze’o, baltas popieriaus lapas niekuomet nebūna tuščias. Prieš imantis tapyti ar rašyti, vyksta ikikūrybinis procesas – egzistuoja sąmoningai ar nesąmoningai numatomos ikikūrybinės galimybės, reikšmingų ėjimų priešistorė. Pats tapymo aktas tik papildo šį procesą. Taip mano ir E.A. Cukermanas: vaizdinys a priori slypi drobėje, po jos paviršiumi, – menininkas tik turi jį surasti ir atverti. Abstrakcija tėra viena iš aibės galimybių, glūdinčių tariamai tuščioje plokštumoje, kurios paviršių skrosdamas teptukas atskleidžia joje slypinčius vaizdinius.

 

E.A. Cukermanas šią galimybę plėtoja jau ne vieną kūrybos dešimtmetį, bandydamas išmatuoti pačių tapybos priemonių teikiamas galias. Ir pastarųjų metų kūriniai nėra išimtis. Juose nesunku įžvelgti sąsajų su anksčiau sukurtais darbais. Tai lemia kūrybinis procesas, kai tapytojas vis grįžta prie ankstesnių darbų, nuo kurių atsispiriant gimsta nauji kūriniai.

 

„Pavykęs darbas – nelyg iš nežinios išplėštas plotelis, įgalinantis žengti dar vieną žingsnį. Be to, naujas paveikslas yra ankstesniojo tąsa ir kartu neigimas. Darau tą patį, tik kitaip“, – kadaise prisipažino E.A. Cukermanas (E.A. Cukermano kūrybos albumas; Vilnius, „Lietuvos aido“ galerija, 2005, p. 206).

 

Ankstyvojoje kūryboje vyravęs geometrinis ir netgi grafinis pradas palengva nyko, užleisdamas vietą spalvinėms plokštumoms su vis labiau minkštėjančiomis ir nykstančiomis griežtomis ribomis, lengviau vienas į kitą įsiskverbiančiais pavidalais, įgyjančiais vis daugiau spalvinių ir faktūrinių niuansų.

 

Lokalius, koncentruotus spalvinius plotus pastarųjų metų darbuose pakeitė netaisyklingos, gaivališkos, viena į kitą įsigeriančios spalvinės dėmės („Pittura III“, 2010; „Furioso“, 2010). Jų spalvinė šviesa prasiveržia ir vėl prigęsta, kartais sužibėdama bizantiškos mozaikos auksu („Aurum“, 2009) ar vyno raudoniu („Pinot Noir“, 2007), kartais vėl pasinerdama į vulkaninių pelenų pilkumą („Aquileia“, 2011, „Magma“, 2011). Medžiagiškumas ir toliau lieka pagrindinė kūrinių savybė. Drobėje paskleista materija tai raukšlėjasi, šiaušiasi, tirštėja, tai vėl įgauna skaidrumo, tai nurimsta, tai vėl pakyla, kaskart atverdama naujus po ja slypinčius sluoksnius. Anksčiau sukurtuose darbuose vyravo statiškesnė, ramesnė kompozicija, o daugelyje dabar eksponuojamų kūrinių dinamiškas spalvinių dėmių judesys ima viršų. Paprastai daugiau veiksmo būdinga tapytojo darbams ant popieriaus. Iš pastarųjų „Meno nišoje“ galima pamatyti du: kaip jau įprasta, be pavadinimų, bet su anksčiau šio tipo darbuose matytu iš balto lapo paviršiaus išsiveržiančiu, tačiau suvaldytu energijos pliūpsniu. E.A. Cukermano kūryba yra lyginama su art informel atstovų Wolso, Jeano Dubuffet, Georges’o Mathieu, Jeano Fautriero ir kt., taip pat amerikietiškojo abstraktaus ekspresionizmo kūrėjų Jacksono Pollocko, Franzo Kline’o darbais. Tuo tarpu rasti sąsajų su Lietuvos tapytojų kūryba gerokai sudėtingiau, nes natūros pavidalų nepaveikta abstrakti kalba būdinga vos keliems kūrėjams (pvz., Kazimierai Zimblytei). E.A. Cukermano plėtojama paveikslo, kaip savarankiškai atsirandančios struktūros samprata, sutvardytų emocijų ir atsitiktinumo santykis suteikia jo kūrybai unikalumo, kuris neišnyko ir iš pastaraisiais metais sukurtų darbų.

 

Paroda veikia iki gegužės 7 d.

 

Galerija „Meno niša“

 

(J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius)

 

Dirba antradienį–penktadienį 12–19 val., šeštadienį 12–16 val.


 

 

„7 meno dienos“ Nr.17 (939), 2011-04-29

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

hHrJkEOaTgAOUKmlqob, 2011-09-12 20:57

Help, I've been informed and I can't bcomee ignorant.

jogi, 2011-05-03 14:03

labai pasikeitęs Cukeris, toks jaunatviškai ekspresyvūs, tik laistosi. kažin kas jam čia

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti