Nėra pasaulyje kitos tokios vietos, kuri būtų taip toli nuo jūros. Tuvos sostinėje, Kyzile, stovi monumentas, žymintis, kad Tuva - Azijos centras.

Tuva - tai Azijos širdis, kraštas, glūdintis sunkiai peržengiamoje Altajaus, Sajanų kalnų apsuptyje, į šiaurę nuo Mongolijos, priklausantis dabartinei Rusijos autonominei respublikai. Patys tuviai, pasakodami apie savo kraštą, liudija, jog jų žemė, tradicijos šiandien yra tokios pat, kaip ir prieš dešimtis tūkstančių metų, o jų krašte slypi žmogaus, dvasių ir gamtos paslaptys, kurios, deja, ne kiekvienam pažintinos.

Vienas keliautojas apie Tuvą bylojo: „Tuva - nepaprastas žemės kraštas. Tai žemė, kurioje nustoja galiojęs laikas... Laikas Tuvoje negali būti aprašytas valandomis, savaitėmis, mėnesiais: pabūti Tuvoje reiškia pamiršti visas iki tol buvusias patirtis, kasdienio gyvenimo šurmulį, atsiverti gamtai bei senovinėms tradicijoms. Pabuvęs Tuvoje niekada nebegrįši toks pat..." Tuva dėl savo geografinės padėties ilgą laiką buvo izoliuota ir sunkiai prieinama likusiam pasauliui. Dėl šios tūkstantmetės atskirties tuvių kultūra išlaikė pirmaprades savo formas: šamanizmą, ritualinius šokius ir muziką.

Tuva pasauliui tapo žinoma dėl specifinio gerklinio dainavimo, kuris yra ne tik ritualinių apeigų dalis, bet ir ištikima Tuvos klajoklio - piemens draugė. Šis dainavimas pasižymi tuo, jog varijuojama skirtingais garsais, išgaunamais vokalą maišant su oru, atkeliaujančiu iš plaučių, ir lūpomis formuojant melodiją. Tokia klajoklių daina gali skambėti kaip fleitos, švilpuko garsas ar paukščio giesmė. Dažnai dainai akompanuojama tradiciniais instrumentais, pavyzdžiui: igil - dvistygiu smuiku, khomus - Tuvos žydų arfa, doshpulur - liaudiška liutnia ar dünggür - šamanų būgnu.

Devintojo dešimtmečio pradžioje Paulas Pena, aklas amerikietis, atliekantis bliuzo muziką, išgirdo per Rusijos radiją transliuojamą gerklinį dainavimą. Šis muzikantas, galintis didžiuotis turtinga savo muzikine patirtimi, pakerėtas tuvių gerklinio dainavimo, surengė ekspediciją į pasauliui dar mažai pažintą Tuvos žemę. 1995 m. jis tapo pirmuoju bliuzo atlikėju Amerikoje, kuris uždainavo gerkliniu būdu.

Gerklinis dainavimas atnešė populiarumą tokioms tuvių grupėms kaip „Hunn Huur Tu". Džiugu pranešti, kad balandžio pradžioje Vilniuje ir Kaune galėsime išgirsti garsiuosius „Hunn Hurr Tu", tuvių kalba tai reiškia „Saulės spinduliai" arba „Saulės propeleriai". Nuo pat pradžių muzikantų kūrybą sudarė tradicinės stepių gyventojų tuvių liaudies dainos, kuriose apdainuojami gimtosios stepės arkliai ir romantiškas klajoklių gyvenimas. Bėgant laikui keitėsi grupės sudėtis, tačiau visada išliko sintezė tarp tradicinės folkloro ir moderniosios muzikos. Pastaruoju metu grupė sėkmingai eksperimentuoja vakarietiškais instrumentais ir netgi elektronine muzika. Grupės „Huun Huur Tu" koncertai Lietuvoje - galimybė Lietuvos klausytojui tiesiogiai prisiliesti prie tolimosios Tuvos kultūros.

„Huun Huur Tu" koncertai vyks balandžio 5 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, balandžio 6 d. 19 val. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Rengėjų „GM Gyvai" inf.

„7 meno dienos“ Nr.13 (935), 2011-04-01