Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 12 (934), 2011 kovo 25 d. > Dailė > Iliustracija – tai drabužis, su kuriuo iliustruotojas išleidžia pasaką pasižmonėti
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Iliustracija – tai drabužis, su kuriuo iliustruotojas išleidžia pasaką pasižmonėti


Pokalbis su vaikų knygų iliustruotoja Lina Dūdaite


7MD, TKPC

Share |
Luiso Sepúlvedos knygos „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ („Nieko rimto“, 2008) viršelis
Lina Dūdaitė (g. 1974) – viena jaunosios Lietuvos dailininkių iliustruotojų kartos atstovė.

Nors yra iliustravusi palyginus nedaug (atspausdintos keturios jos iliustruotos knygos vaikams), tačiau savo kūrybos stiliumi ryškiai išsiskiria iš jaunosios Lietuvos dailininkų kartos. Jos iliustracijoms būdingas stipriai išplėtotas siužetinis pasakojimas, paveikslėliuose gausu smulkių, kruopščiai nupieštų detalių, kurioms suteikiamas reikšmingas antraplanis vaidmuo. Dailininkės kurti personažai labai įtaigūs, o jų charakteriai pabrėžiami per aplinką: dažnai naudojamas besikeičiantis horizontas, žvilgsnis projektuojamas iš apačios arba iš viršaus, reikalingi siužeto momentai išryškinami netikėčiausiomis detalėmis, iliustracijos puikiai perteikia teksto nuotaikas. Naudodama klasikinį piešimo būdą ir technikas (guašas, akvarelė, pieštukas) bei kruopščiai išpiešdama smulkiausias detales, dailininkė sukuria užburiantį magišką piešinį, todėl savo paveikslėliais patraukia ne vieną mažąjį ir suaugusį Lietuvos knygos skaitytoją. Dailininkę kalbina dailėtyrininkė Jolita Liškevičienė.

 

Kodėl pradėjote kurti ir iliustruoti knygas vaikams?

 

Visada žinojau, kad būtent tai noriu veikti. Man labai patinka knygos. Labai patinka pasakos ir visokios istorijos. Ypač – keistos. Patinka įsivaizduoti, kaip jos ATRODO. Kai jas girdi arba skaitai. Visada patiko. Dar labai patinka, kad turiu pateisinamą priežastį nesuaugti.

 

Bolonijos vaikų knygų mugei esate pristatoma su Ispanijoje gyvenančio Čilės rašytojo Luiso Sepúlvedos knyga „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti” (Nieko rimto, 2008). Šios knygos iliustracijos jau pelnė apdovanojimą Talino iliustracijų bienalėje. Gal galite papasakoti, kaip Jums sekėsi iliustruoti šį užsienio rašytojo kūrinį? Ar jau sukurtos šios knygos iliustracijos netrukdė Jūsų sumanymui?

 

Šią knygą iliustruoti buvo paprasta, nes labai myliu katinus, patiko istorija, o dalyvaujančiųjų charakteriai knygoje aiškūs ir ryškūs. Be to, mane sudomino ir paties rašytojo asmenybė. Labai norėčiau kada nors sutikti šios knygos autorių. Visa tai buvo palankios aplinkybės, dėl kurių iliustruoti man buvo lengva ir smagu. O iš tiesų, bet kuris kūrybinis procesas niekuomet negali būti sukontroliuotas ar suplanuotas iki galo. Visada esti tam tikras savieigos momentas ir kartais atrodo, kad esi tik dalyvis, laikantis pieštuką... Prieš tai nebuvau mačiusi kitų šios knygos iliustracijų, sąmoningai jų ir neieškojau, todėl man ir netrukdė kurti savo vaizdų versijos.

 

Ar tai atsitiktinumas, ar ne, kad esate iliustravusi nemažai verstinės literatūros. Pavyzdžiui, šiuolaikinio švedų rašytojo Ulfo Starko „Siksteną“. Ar Jūs pati renkatės, ką norite iliustruoti?

 

Ką iliustruoti man pasiūlo leidėjas. Dar neturiu tokios didelės patirties, kartu ir pasirinkimo galimybės. Aš perskaitau pasiūlytą knygą ir ji manyje arba apsigyvena, arba ne. Iki šiol buvo tik viena knyga, kurią aš atsisakiau iliustruoti, nes jaučiau, kad mano pieštukas jos nesuvaidins tinkamai.

 

Nuo ko pradedate kurti knygos iliustracijas?

 

Sunku pasakyti. Neabejotinai – nuo perskaitymo, bet paskiau nežinau, niekad nesekiau veiksmų eigos. Seku savo nuojauta paskui istoriją. Juk viskas jau būna įvykę – aš tik interpretuoju tekstą vizualiai.

 

Kas Jums yra knygų iliustracija vaikams? Kokią žinią norite perduoti vaikui, ką norite jam pasakyti?

 

Iliustracija man – bendravimo forma, vaizduotės lavinimas, akiračio plėtimas, skirtingų kūrybos formų kontaktas, asmeninė išraiškos forma. Iliustracija kaip drabužis, su kuriuo iliustruotojas išleidžia pasaką pasižmonėti. Ir nuostabu, kaip skirtingai gali atrodyti ta pati istorija, „aprengta“ skirtingų kūrėjų.

 

Labiausiai norėčiau, kad vaikai mylėtų knygas ir kad ta meilė užaugtų kartu su jais. Knygos – labai svarbi žmonijos dalis, jos tarsi pasaulio didintuvas, be kurio realybė taptų plokščia ir ribota.

 

Kiek Jums svarbi kūryboje technika, jos pasirinkimas? Ar Jums svarbus individualus dailininko stilius?

 

Man patinka tradiciniai, klasikiniai dailininko įrankiai – popierius, pieštukas ir guašas, nes juose yra gyvybės ir daugiau valdymo galimybių. Piešiant jais, galima ne viską pasakyti iki galo – palikti truputį paslapties. Kita vertus, išlieka galimybė būti smulkmeniškai, fotografiškai ir nieko nepraleisti. Šie įrankiai turi savo „būdą“, prie kurio reikia prisitaikyti. Tai kaip žaidimas – priversti pieštuką padaryti tai, ko noriu. Tačiau mėgstu išbandyti ir kitokias priemones – tušą, markerį ar planšetę (wacom), tiesiog gal dar nepasitaikė proga su tuo pasirodyti.

 

Individualus dailininko stilius galbūt yra jo charakterio, savasties ir patirties sąjunga. Nemanau, kad jis formuojasi sąmoningai. Tiesiog tam tikrais momentais reikia pasitikėt savo nuojauta ir ja sekti negalvojant apie galutinį rezultatą. Gal tai galima būtų palyginti su kalbėjimu viešai – daug žmonių turi tokią baimę, nes bijo būti nesuprasti, todėl ne tik tampa nematomi kitiems, bet ir pameta patys save.

O gal tai tiesiog dovana?

 

Kas formavo Jūsų stilių, esate kilusi iš dailininkų šeimos, kokią įtaką jie Jums padarė šio amato pasirinkimui?

 

Net nežinau, ar aš turiu stilių? Man pasisekė – turėjau nuostabių mokytojų mokykloje, dėstytojų institute, sutikau daug nuostabių ir įdomių žmonių. Vis dar jų sutinku. Nesijaučiu išbaigta ar kažkaip susiformavusi. Augau apsupta dailininkų ir menininkų, bet šeima mane labiau atkalbinėjo, nei skatino rinktis menus. Jie norėjo, kad mano pasirinkimas būtų mano pačios sprendimas, o ne paveiktas aplinkos, kurioje augau. Kiek save pamenu, visada norėjau iliustruoti knygas.

 

Gal dar turite kokių mėgstamų užsiėmimų, be knygų iliustravimo?

 

Man patinka grafinis dizainas. Kartais mėgstu tiesiog imti ir komponuoti kažką abstraktaus, be taisyklių, su šriftais arba formomis. Mėgstu kurti grafinius ženklus. Kartais patinka tiesiog būti su šeima ir neveikti nieko svarbaus.

 

Ar turite savo mėgstamus knygų iliustruotojus?

 

Užaugau kartu su lietuvių dailininkų Stasio Eidrigevičiaus, Kęstučio Kasparavičiaus ir Leonardo Gutausko iliustracijoms. Nors jos labai skirtingos, man visada atrodė ypatingos ir įkvepiančios. Kalbant ne vien apie iliustruotojus, domiuosi ir žaviuosi Miyazaki ir Timo Burtono kūryba. Pasaulyje yra labai daug nuostabių iliustruotojų – Edmundas Dulacas, Andrea Offermann, Shaunas Tanas, Rebecca Dautremer, Carllas Cneutas, Wolfas Erlbruchas. Prarandu laiko ir saiko jausmą, kai atsiduriu vaikiškų knygų skyriuje.

 

Ką Jums reiškia dalyvauti Bolonijos mugėje ir ko tikitės?

 

Bolonijos knygų mugė – iliustruotojų Monblanas. Tiesiog labai džiaugiuosi, kad galėsiu ten dalyvauti.

 

Ačiū Jums už pokalbį, linkiu kuo geriausių įspūdžių ir lauksime naujų kūrybinių sumanymų.

 

Kalbino Jolita Liškevičienė


„7 meno dienos“ Nr.12 (934), 2011-03-25

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

humnGumTbcX, 2012-01-11 08:09

Gee whiz, and I toughht this would be hard to find out.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti