Jų herojai - karaliai ir roko žvaigždės, rašytojai ir neįgalieji, revoliucionieriai ir teroristai. Iš pirmo žvilgsnio jie neturi nieko bendra su tais didaktiškais mano jaunystės filmų didvyriais, kurie visi kaip vienas kovojo už žmonijos laisvę, prieš fašizmą ar caro patvaldystę. Jų vidinis gyvenimas egzistavo tik tam, kad parodytų dar didesnį pasiryžimą sunkią vienatvės valandą. Šiuolaikiniai didvyriai dažniausiai kovoja už save, pakeliui kažkas „nuskyla“ ir žmonijai. Dažnai jie kaunasi tik už tai, kad pagaliau įgytų kokią nors tapatybę - seksualinę ar kūrybinę. Kodėl žiūrime tokius filmus? Matyt, pirmiausia psichoterapiniais tikslais, panašiai kaip kad skaitome žvaigždžių prisipažinimus spalvotame žurnale: „Jei jam (jai) pavyko, tai pavyks ir man.“ Bet paskutiniu metu man pasirodė įtikinamesnis kitas paaiškinimas. Tapome pernelyg panašūs, gal net vienodi, visi skaitome tas pačias populiarias knygas, žiūrime tuos pačius filmus (dažniausiai per tą pačią televiziją), valgome tą patį maistą ir nebeliko jokio skirtumo tarp kokio nors „Stiliaus“, „Gyvenimo būdo“ ar „Metų žmogaus“ personažo ir nepersonažo. Vienodumas galiausiai ima slėgti tarsi būtum atsidūręs anonimiškų žvaigždžių visuomenėje. Tada reikia kito veidrodžio, tarkim, mikčiojančio karaliaus, kad pamatytum: skirtumai dar išlieka.

Lieka ir krikščioniškas kančios kultas, kurį nuo seno eskaluoja biografiniai filmai. Garsaus fotografo Antono Corbijno kino debiutas „Kontrolė“ (LTV, 20 d. 22.15) pasakoja apie legendinės roko grupės „Joy Division“ vokalistą Ianą Curtisą. Žinovai tvirtina, kad jis pakeitė roko muziką. Curtisas nusižudė būdamas dvidešimt trejų 1980-aisiais, pirmųjų gastrolių JAV išvakarėse. Sakoma, kad dainininkas negalėjo suderinti šeimyninio gyvenimo, kylančios šlovės ir meilės kitai moteriai. Filmas sukurtas pagal Curtiso našlės Deborah knygą.

Įdomu, kaip atsirado „Joy Division“ pavadinimas. Curtis žavėjosi Davidu Bowie ir iš pradžių norėjo pavadinti grupę garsios jo dainos „Warsawa“ garbei. Bet 1978 m. grupė tapo „Joy Division“ - taip esą buvo vadinamos žydų moterys, karo metais paverstos nacių kareivių sekso vergėmis. Grupė buvo apkaltinta antisemitizmu, juolab kad vieno jų albumo viduje buvo įdėta Varšuvos geto nuotrauka.

Corbijnas tvirtina, kad „Joy Division“ ir Curtis buvo jam nepaprastai svarbūs, todėl jis jautėsi įpareigotas sukurti filmą, kad galėtų užversti svarbų savo gyvenimo puslapį. Kažkada jis persikėlė gyventi į Angliją, kad būtų arčiau grupės. Penkiasdešimt dvejų debiutantas 2007 m. Kanuose buvo apdovanotas „Auksine kamera“.

Jei šįvakar neišsirengėt į „Kino pavasarį“, galite maloniai praleisti laiką su LNK - neįpareigojanti Dennie Gordon 2002 m. komedija „Ko nori mergina“ (LNK, 18 d. 20.35) tam tikrai tinka. Juolab kad filme vieną pagrindinių vaidmenų kuria neseniai „Oskarą“ gavęs Colinas Firthas. Jis vaidina britų aristokratą Henrį. Lordui šviečiasi puiki politiko karjera, bet staiga ant jo galvos nukrinta septyniolikmetė iš Amerikos. Dafnė yra jo dukra, bet impulsyvus mergaitės elgesys gali sukrėsti aukštuomenę. Tad tėvo ir dukters santykiams iškyla grėsmė.

Kaip ir dauguma šių dienų filmų, „Ko nori mergina“ yra perdirbinys. 1958 m. Holivude Williamo Douglaso Home'o pjesę jau ekranizavo miuziklo klasikas Vincente'as Minnelli. Šiame filme irgi skamba daug muzikos ir niekad nenusibostančių dainų.

Beveik visi likę savaitės filmai bandys mus pašiurpinti, įtikinti, kad pasaulis yra kiaurai korumpuotas, pagedęs ir apskritai gyventi pavojinga. Manau, dauguma tai gerai žino ir iš lietuviškų televizijų, nuolat sekančių šiurpias pasakas apie elitą ir žvaigždes, vasarą beveik kasdien demaskavusių pedofilus ir jų globėjus ir ką tik baigusių rodyti serialą apie ministro Kreivio nusikaltimus. Isaaco Webbo 2007 m. filme „Pirmagimis“ (BTV, 19 d. 21.20) šokėja Laura laukiasi kūdikio. Jos mylintis vyras namuose retas svečias, ir tai, be abejo, sukels siaubingų komplikacijų. D.J. Caruso 2005 m. filme „Dviguba rizika“ (BTV, 22 d. 21 val.) Alo Pacino ir Matthew McConaughey duetas papasakos apie sporto agentūrų machinacijas. Patarčiau jį pasižiūrėti negavusiems išsvajotų bilietų lietuvių krepšinio sirgaliams.

Jono Avneto 2008 m. filme „Teisė žudyti“ (LNK, šiąnakt, 18 d. 01.20) Alas Pacino ir Robertas De Niro bando sugrįžti į šlovingą praeitį, kai aktorių dvikova ekrane užgoždavo net svaigiausią siužetą. Deja, du pavargę Avneto filmo Niujorko policininkai, gaudantys serijinį žudiką, tokio entuziazmo jau nebesužadins. Christiano Duguay 1997 m. filmo „Pavojingiausia misija“ (LNK, 20 d. 23.40) herojai amerikiečių ir „Mossado“ žvalgybininkai gaudo teroristą Carlosą, - beje, jam skirtas ir vienas garsiausių šių metų „Kino pavasario“ filmų. Jeigu ir tai nepadės, lieka viena išeitis - George'o A. Romero „Mirusiųjų žemė“ (LNK, 19 d. 00.35). Šis labai pamokomas filmas parodys, ką daryti žmonėms, kai Žemę užkariavę zombiai pradės mokytis mąstyti ir elgtis kaip žmonės.

Jūsų -

Jonas Ūbis

„7 meno dienos“ Nr.11 (933), 2011-03-18