Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
TEATRAS

Neišnaudota proga


Aido Giniočio spektaklis „Vasarotojai“


Austėja Adomavičiūtė

Share |
Scena iš spektaklio „Vasarotojai“.
K. Žičkytės nuotr.
Naujai „Keistuolių teatro“ premjerai pasirinkta Maksimo Gorkio pjesė „Vasarotojai“, vaizduojanti tingų ir aprūpintą vasarojančių XX a. pradžios rusų inteligentų gyvenimą, galėjo nuskambėti aštriai ir aktualiai. Tereikėjo visą dėmesį nukreipti į socialinę kritiką. Deja, šiuo atveju režisierius Aidas Giniotis pasirinko kitą kelią, o gal, tiksliau, vis dar jo ieško.

Pačios pjesės varikliu tampa nieko neveikimas, provokuojanis šeimynines pykčio scenas, nepasitenkinimą savo buitimi bei būtimi ar nuolatinį gailestį sau, verkšlenimą. Vasaroja ydų kamuojami žmogeliai, save vadinantys šviesuomene, jau nebegalintys vienas kito pakęsti, nebeturintys dėl ko gyventi, egzistuojantys be tikslo. Žmonės, nuvarginti sotumo ir materialaus gėrio, savo svajones, siekius ir moralę iškeitę į turtingą gyvenimą.

 

Čia Giniotis bando vesti dvi temas: iš sočių inteligentų nuobodulio kylanti santykių problema ir teatras, jau nebeaktualus tokiai visuomenei. Abiejose - aiškios aliuzijos į šiandieną, bet apie tai spektaklyje užsimenama tik tarp kitko ir iki galo neišsprendžiama. Režisierius per daug dėmesio skiria žmonių tarpusavio santykių aiškinimosi dramai, bet vėlgi ne įdomesniam jos išraiškos būdui. Vyro ir moters dialogų scenos - ar tai būtų meilės prisipažinimas, ar neapykantos išraiška - sprendžiamos vienodai: vyras melodramatiškai parpuola ant kelių ir apkabina moters kojas. Atrodo, lyg kelis kartus iš eilės būtų vaidinama ta pati scena.

 

Kone viso spektaklio metu skamba ar yra dainuojama, niūniuojama melancholiška rusų liaudies dainos „Step' da step' krugom“ melodija (spektaklio kompozitorius Sigitas Mickis). Scenografijoje ir veikėjų kostiumuose (dailininkė Ramunė Skrebūnaitė) dominuoja šviesios spalvos, scena išklota medinėmis lentomis - aiški aliuzija į medinį vasarnamį, kuriame nuobodžiauja visa inteligentija. Rekvizitą sudaro tik kėdės ir spektaklio metu iš dviejų stulpų sukalama „scena“, o šiaip aktoriai „naudojasi“ menamais daiktais. Gelsvai rusvo atspalvio kostiumai suvienodina vasarotojus, tačiau charakteringesniems personažams dailininkė prideda ryškesnių detalių - pavyzdžiui, Kalerijos sijonas papuošiamas įmantriais juodų siūlų raštais.

 

Apšvietimu (šviesų dailininkas Darius Malinauskas) scenoje išskirtos kelios vaidybos aikštelės, kuriose vyksta atskiros veikėjų mizanscenos. Pirmoje dalyje apšvietimas ir kabančios lentelės tampa nuorodomis į atskiras veiksmo vietas, kuriose aktoriai bendrauja pantomima. Čia spektaklis režisūriškai sudėliotas tvirčiau, veiksmas dar gana neblogai valdomas. Tačiau pjesėje autoriaus pajuokiamų inteligentų tingus gyvenimas ir vasarojimo dykinėjimas nejučiomis visą spektaklį persmelkia nuoboduliu. Kruopštus veiksmo ir mizanscenų sustygavimas pirmoje dalyje vėliau režisieriui slysta iš rankų ir mezgantis daugybei linijų pasmerkia žiūrovą pasimesti siužete. Režisieriui pavyksta scenoje tik iliustruoti atskirų veikėjų santykius, tačiau jų interpretacija nepateikiama.

 

Pastaruoju metu ne vienas režisierius kalba apie teatro problemas, ryšio su žiūrovu nebuvimą, apskritai teatro būtinybę ar nereikalingumą. Ryškiausi šio sezono pavyzdžiai buvo Gintaro Varno „Publika“ bei Vido Bareikio „Telefonų knyga“. Tačiau Giniotis šių spektaklių kontekste apsiribojo tik gana tiesmukai parodęs teatro teatre principą, neapeliuodamas į gilesnę prasmę. Tik spektaklio pradžioje ir pabaigoje pasigirsta iš Gorkio teksto ištrauktas nedidelis vasarvietės darbininkų dialogas, užsimenantis apie teatrą ir vasarotojų vaidinimus. Šis nedidelis epizodas tapo atspirtimi režisieriui spektaklyje naudoti teatro teatre principą. Nedideliais vaidinimais spektaklyje virsta Gorkio apsakymai, kuriais papildomas pjesės siužetas. Tuomet vasarotojų minia virsta žiūrovais, kol kiti aktoriai šiuos apsakymus čia pat suvaidina.

 

Vis dėlto šie epizodai iškrenta iš spektaklio (kurio konceptualumu taip pat galima abejoti) konteksto ir tėra gražių istorijų intarpai, užuot atvėrę gilesnes prasmes. Rezultatas - su kiekvienu pasirodymu vasarotojų susidomėjimas spektakliais slopsta. Paradoksalu, bet šios nedidelių pasirodymų scenos vaidybos ir aktorių susiklausymo prasme atrodo gerokai stipresnės, nei bendras spektaklio vaizdas.

 

Jau įprasta, kad„Keistuolių“ spektakliuose darbas su aktoriais, jų ansambliškumas yra bene didžiausia spektaklio stiprybė, bet šįkart, vienu metu dirbant su kelių mokyklų ir kartų aktoriais, Giniočiui nepavyko pasiekti net darnaus aktorių ansamblio. Viską dar labiau komplikuoja tai, kad aktoriai beveik neturi galimybės pailsėti - per visą spektaklį jie nepalieka scenos, kartais patys tapdami žiūrovais. Tingi ir varginanti atmosfera, kankinanti Gorkio pjesės veikėjus, po truputį persmelkia ir patį spektaklį.

 

Kone visi kurti personažai neturi ryškių bruožų, tvirtos koncepcijos. Įdomiausi tie, į kuriuos režisierius ir aktoriai pažvelgė su ironija ir šaržavo, tarp šių išskirčiau Olgą (Rasa Samuolytė), Basovą (Darius Meškauskas) ir Kaleriją (Aldona Vilutytė).

 

Labiausiai išbaigtą ir pasisekusį spektaklio personažą kuria Rasa Samuolytė. Jos „bobiška“, dėl visko dejuojanti Olga yra komiška, o nuolatiniai įvykių komentarai pagyvina veiksmą. Aldonos Vilutytės Kalerija - charakteringa, į kenčiančios inteligentiškos menininkės poziciją pretenduojanti poetė mėgėja.

 

Iš rimtųjų spektaklio temų įdomiausiai savo nelaimingos meilės Varvarai (Viola Klimčiauskaitė) liniją veda Justo Tertelio Riuminas. Jis - kone vienintelis žmogiškų savybių nepraradęs veikėjas, ir nors jo scenų su Klimčiauskaite tempas greitas, Riumino tragedija atskleidžiama labai gražiai. Po jo bandymo nusižudyti Zamyslovas konstatuoja, kad „čia niekas nemirs“, bet Riuminas nerodo jokių gyvybės ženklų.

 

Pabaigoje suglumina iki tol nieko dramatiško neišgyvenusio Zamyslovo (Dalius Skamarakas) isterija, neaišku, kodėl būtent jis pasirinktas kirviu suskaldyti teatrą simbolizuojančias lentas, o kartu ir iliuziją, kad žiūrovams scenoje buvo bandyta vaizduoti tikrą gyvenimą.

 

Pagrindinė spektaklio bėda ta, kad kol kas sunku jį vertinti kaip išbaigtą. Susidaro įspūdis, kad jis dar tebėra kuriamas, - aktoriai dar ieško santykio su savo personažais, o režisierius bando atrasti aiškią koncepciją. Sunkoka nusakyti ir tikslesnį spektaklio žanrą, jis, kaip ir pats spektaklis, nevientisas, jungiami komedijos, dramos, parodijos bei melodramos elementai.

 

Surinkta stipri įvairių kartų ir teatrų aktorių komanda, spektaklio dramaturgijai pasirinkta Gorkio kūryba, teatro tema... Atrodo, iš Giniočio pastatymo buvo galima tikėtis neeilinio teatrinio įvykio, tačiau, bandant aprėpti per daug, „Vasarotojai“ liko tik pabiros scenos be visumos: spektaklis neišbaigtas, neartikuliuotos minties ir ilgainiui priverčiantis žiūrovus, kaip ir dykinėjančius vasarotojus, nuobodžiauti.


„7 meno dienos“ Nr.7 (929), 2011-02-18

Versija spausdinimui

Komentarai

siOhyCHZwKbvKMNA, 2012-03-18 04:59

Tradicinės butelinės eglės somtoats su gerokai mažiau rankų darbo, o tiesiog dedami pilni buteliai. Šiuo atveju Kaune sprendimas kur kas sudėtingesnis nei pvz. šis, Izraelyje >>>>>>>>>>>>&g t;>>>>>>>>>>>> >>>>>>>>>>>> o kitakart Zabezijoj jei sugalvos egle statyti ish bambukmedzhiu,tai tur but Kaune statys ish meshkerikochiu

MFBvFsBaePT, 2012-03-15 13:54

Tapti atvirkc5a1tiniais Xomiakais nesic5ablau, oiisetg c5a1iaip norc497jau pac5a1iepti Veronikos vaikc5a1tinc497jimc485 slidc5beiu c5a1laitu, kuriuo galima nusiristi c4af ateizmc485. Tomas rac5a1c497, kad dvejojantiems c5bemonc497ms, lengvatikiams, e2809cDievo iliuzijae2809d bus suklupimo akmuo, o juk apie save visada sunku sprc499sti, lengvatikis ac5a1 ar sunkiatikis, tai ir pasic5abliau nerizikuot.c4aespc5abdis, kad kritikuojama viskas, kc485 teigia priec5a1ingai mc485stantys c5bemonc497s, turbc5abt susidaro dc497l to, kad, greic48diausiai, oiisetg norima prisikasti iki c5a1aknc5b3, ic5a1 kuric5b3 ir kyla tos priec5a1taraujanc48dios mintys. Jei dalis religijos vaisic5b3 yra papuvc499, o likusi dalis lyg ir nc497ra tokia nevykusi, tai norisi suprasti, kas yra negerai su pac48diomis c5a1aknimis, ic5a1 kuric5b3 jie ic5a1auga. Ir taip imama rauti viskc485 e28093 ic5a1 c48dia turbc5abt ir tas beatodairic5a1kumas, bet kitaip neic5a1eina prisikasti iki nesc485monic5b3 c5beidinio.Norisi su palengvc497jimu atsidusti perskaic48dius apie sveikintinc485 siekc4af nuolat bc5abti pasirengusiam koreguoti savo pac5beic5abras, atsic5bevelgiant c4af naujai atskleistus faktus, bet nepavyksta. Juk jc5absc5b3 poc5beic5abrio, kad, pvz., melstis prasminga, nes dc497l to neva padidc497ja c5a1ansai pasveikti serganc48diam giminaic48diui ar c5beemc497je c4afsigalc497ti taikai, niekada nepakeis faktas, kad pasaulyje antgamtinic5b3 stebuklc5b3 nebc5abna? (Jei klystu e28093 norc497tc5b3si nuorodos c4af stebuklc485. Turiu omeny ne gamtos stebuklus, kurie religinic5b3 protc5b3 kac5bekodc497l nec5beavi, o kur kas fainesnius e28093 po maldos praregc497jusius akluosius, po maldos vc497l vaikc5a1tanc48dius nec4afgaliuosius , tikinc48dic5b3jc5b3 mc497gstamas atsiverianc48dias stigmas, susivaidenanc48dias Marijas, verkianc48dias statulas ir panac5a1iai). Ar vis dc497lto tikc497tina, kad kokiu nors bc5abdu paaic5a1kc497jus naujiems faktams, kad, pvz., maldos visic5a1kai negydo ligonic5b3, nepadeda laimc497ti loterijoje, nepadeda vyrui/c5bemonai/sc5abnui susiprotc497ti nebegerti, nedc5beiugina Dievo

ieva, 2011-02-22 11:09

mčiau spektaklį,tad įdomu buvo skaityti ,kai kurie kritiški pastebėjimai gal teisingi,kitais suabejojau,nes nuobodžiaut neteko.Tai rašant apie visus žiūrovus ,turima mintyje save.Patiko taip pat R.Samuolytė,A.Vilutytė,D.Meškauskas,A.Kaniava

Elice, 2011-02-18 14:05

Sutinku su dalimi kritikos, jog spektaklis turetu susiverzti siek tiek, ir viskas sustotu i savas vietas. Nenoriu per daug pretenzingai nuskambeti, bet itariu, kodel tokia jum recenzija pasirase ar nuomone susiformavo. Aktoriai iesko santykio - tiesa. Bet manau, su visa derama pagarba, Jus, miela autore, neieskote. Esu daug kartu skaites tiek ir komentaruose tiek ir girdejes, kad kritikai ateina pamatyti spektaklio, koks jis pagal juos turetu buti, o ne koks jis is tiesu yra. Manau, jusu recenzija butu visai teisinga, jei giniocio santykis i medziaga butu toks kaip jusu. Bet bijau, kad jus neMan jis persiskaite visai kitoks, nei jums - tiesa, as kaip ir kodel spektaklis sudetas supratau tik paskutinej daly. Ten atsiriso kodel taip snekejo. Tai, kad tai supratau gale mane dar labiau suzavejo.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti