Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 6 (928), 2011 vasario 11 d. > Laisvoji tribūna > Gelbėjimosi ratas
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
LAISVOJI TRIBŪNA

Gelbėjimosi ratas


Pasiūlymas Lietuvos paviljonui Venecijoje


Paulina Pukytė

Share |
Nors iš pradžių niekas lyg ir nenorėjo vargintis, šiųmetinio Lietuvos paviljono Venecijoje klausimas pagaliau išsiliejo į kultūrinės spaudos puslapius.

Tačiau į tris man įdomiausius klausimus kol kas neatsakyta. Klausimai tokie: 1. Kodėl šį projektą reklamuoja Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, užuot pati siūliusi kurį nors menininką Lietuvos paviljonui? Sąjungos pirmininko pasiųstas paskatinamasis elektroninis laiškas užbaigiamas taip: „Idėja tikrai nebloga, visi galės tapti Venecijos bienalės dalyviais.“ 2. Kodėl Dariaus Mikšio projekto grafinėje vizualizacijoje „visų“ Lietuvos dailininkų kūriniai vaizduojami kaip maždaug mikrobangų krosnelės dydžio (pasiskolinant kūrinių matavimo sistemą iš dailininkų Komaro ir Melamido) paketai, ypač jei daugiausia žada dalyvauti „vaizduojamojo meno“ tapytojai? 3. O labiausiai man įdomu, kokiu būdu dalyvauti šiame projekte pasisiūlė jau anapilin išėjusieji? Jų sąraše ne vienas. Gal per mediumą, užmezgusį ryšį su anuo pasauliu? Nes juk, kaip teigiama ŠMC tinklalapyje, „valstybės stipendijas gavę vaizduojamojo meno atstovai“ patys turi „siūlyti savo kūrinius kolekcijai“, parinkę sukurtuosius būtent stipendijos gavimo laikotarpiu.

 

Jaučiu, į šiuos man labai rūpimus klausimus atsakymų taip ir nesulauksiu. Be to, iš straipsnių šiame savaitraštyje ir kitur matyti, kad kritinė mintis minėtam projektui kol kas gerokai nepalanki. Rašoma, kad projektas, nors ir nuolatos koreguojamas, laikosi „keistos taktikos - jokiu būdu nekeisti sugedusio produkto, bet jį vis bandyti prakišti nauju įpakavimu“ (Kęstutis Šapoka, „Subjektyvūs pastebėjimai apie projektą „Už baltos užuolaidos“, www.artnews.lt). Bet sutikime ir su tuo, kad dabar taip imti ir išmesti šį projektą į šiukšliadėžę būtų nei šis nei tas, tiesiog gėda, tai įžeistų bei pamintų ne vieno prisidėjusio ir prabalsavusio garbę ir orumą. Ką daryti? Bet kokios kultūrinės kritikos vartotojai-nekentėjai visada „argumentuoja“ savo neapykantą taip: „Kritikuoti visi gali, o jūs pasiūlykite ką nors geresnio.“ Štai aš vieną kartą ir pasiūlysiu - kaip išgelbėti Lietuvos Venecijoje projektą, nekrentant veidu į purvą. Iš tikro juk reikia tik labai nedaug.

 

Siūlau: palikti Darių Mikšį Lietuvos paviljono „kuratoriumi“, kad pasikeitimas iš pirmo žvilgsnio neatrodytų esminis - tie, kuriems nereikia, jokio pasikeitimo net ir nepastebės. Tačiau Mikšys savo ruožtu turėtų kviesti į Lietuvos paviljoną ne „visą Lietuvą“, o tik vieną menininkę - mane (jau girdžiu protesto šūksnius „o kodėl tave?!“, bet nesinervinkite, čia dar ne viskas), nes aš turiu geresnę idėją. Aš, savo ruožtu, pakviesčiau, arba, tiksliau, aproprijuočiau puikų Maksimo Tyminko kūrinį, rodytą baltarusių meno parodoje Vilniuje, „Penkios lyrinės dainos apie fiziką“, kuriame dalyvauja penkiasdešimt vizualiųjų Baltarusijos dailininkų. Ir viskas.

 

Sutikite, mano projektas - krištolo grynumo. Koncepcijoje nebėra plyšių ir vidinių prieštaravimų.

 

 

Nebėra Šapokos aprašytų smėlio pilių, t.y. naivių dailininkų apgaudinėjimo. Išsaugomas tiek organizatorių, tiek Lietuvos menininkų orumas. Išlieka ir geroji idėjos esmė: apropriacija, kuravimas kitų rankomis, neva plačios menininkų bendruomenės neva pristatymas neva demokratiniu principu (kurie turi gražų balsą). Be to, mes, lietuviai, dar kartą (kaip mėgstame) altruistiškai padedame savo užguitiems „mažiesiems“ broliams baltarusiams, kartu propaguodami ir LDK idėjas. Ir misija, ir nauda visiems.

 

Dabar - prie praktinių dalykų. Kadangi Mikšys jau išrinktas, idėja mano, o kūrinys - Tyminko, nesavanaudiškai siūlau pinigus už projektą padalinti mums trims po lygiai. Katalogas - jau išleistas. Lietuvių kūrinių vežti nebereikės - sutaupysime lėšų. O ką laikyti už baltosios užuolaidos? Ir šią projekto dalį apgalvojau. Kaip ir sakiau, mano idėja - be priekaištų. Už baltosios užuolaidos sustatysime baltarusių dailininkų chorą (į Veneciją juos nuvešime sunkvežimiu, kuriuo turėjo vykti lietuvių šedevrai, taip parodos biudžetas neišaugs). Kai tik Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje lankytoja(s) panori pažvelgti už užuolaidos (o kad visi užsukę panorės, jokių abejonių man nekyla), Darius atskleidžia ją, o ten - gyvas choras! Ir iškart uždainuoja apie fiziką. Ar ten lietuviai, ar baltarusiai ir koks tarp jų skirtumas, niekam iš lankytojų tikrai neparūps. Lankytoja(s), sujaudinta(s) dainos, iškart griebiasi vartyti dainuojančiųjų kūrybos katalogą, patikusį balsą susieja su meno kūriniu, galbūt net daug guviau traukia piniginę... Tačiau norintys įsigyti patikusį darbą turi patys vykti į Baltarusiją jo parsivežti. Tegul tokiu būdu palaiko merdėjantį šalies turizmą ir patiria naujų įspūdžių, o mes sutaupysime kūrinių transportavimui skirtas lėšas. Tiesa, dainuojančius baltarusių menininkus teks keletą mėnesių maitinti, bet tai neturėtų daug kainuoti, jie juk pripratę prie sunkių sąlygų, be to, griežta dieta tik sudvasins jų balsus. O miegoti galės ten pat, už užuolaidos, ant čiužinukų.

 

Lieka tik viena maža problemėlė - ką daryti su savo darbus jau pasiūliusiais Lietuvos dailininkais. Bet ir ji išsprendžiama. Tie, kurie, anot Šapokos, priėmė Mikšio projektą kaip bajerį, supras, kad mano projektas tikrai geresnis ir nereikš jokių pretenzijų. O tiems, kurie nuoširdžiai mano dalyvausiantys, reikia tiesiog nesakyti, kad projektas pasikeitė. Jie ir nesužinos. Tiesa, gali pasigesti žadėtojo katalogo. Bet kadangi baltarusių katalogas jau yra, o pinigai leidybai paskirti, siūlau lietuvių katalogą vis tiek išleisti, tik niekur jo nevežti. Jis šiaip ar taip labiau reikalingas čia, nei Venecijoje. Dailininkai katalogu tikrai pasidžiaugs. Visi liks patenkinti.

 

Gerbiamoji tarpdisciplinininkų sąjunga, kuriai juk ir aš priklausau, prašau aktyviai palaikyti ir papropaguoti šią paviljono gelbėjimo idėją.


„7 meno dienos“ Nr.6 (928), 2011-02-11

Versija spausdinimui

Komentarai

mahHuuHJopEthDyjkDh, 2012-01-09 01:55

Call me wind because I am asbloutely blown away.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti