Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 6 (928), 2011 vasario 11 d.
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Linas Eriksonas : Homo economicus (5)
Žmogus iš strategijos „Lietuva 2030“
Rasa Aukštuolytė: Rytietiška muzika (7)
Euroradijo transliacija iš Nacionalinės filharmonijos
Linas Vildžiūnas: Rotterdam XL
Jubiliejiniam kino festivaliui pasibaigus
Živilė Pipinytė: Kuo nustebinsim Berlyną? (1)
Prasidėjo 61-asis tarptautinis Berlyno kino festivalis
Kas nekenčia kasmetinių apžvalginių tapybos parodų
Živilė Pipinytė: Plieninių kiaušų epas (9)
Nauji filmai - „Myliu kulką tavo širdyje“
Krėsle prie televizoriaus
Anonsas
Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė: Atmerkti ausis(3)
Susirašinėjimas su garso menininku Andriumi Rugiu
Kronika
Daumanto Kirilausko CD
Vasario 11-17
Pokalbis su skulptoriumi Mindaugu Navaku

Monika Krikštopaitytė

Menininko pristatinėti tarsi ir nereikia. Jis pirmas (su Egle Rakauskaite) atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje, yra pelnęs Nacionalinę kultūros premiją (1999 m.). Tačiau šie objektyvūs faktai, mano supratimu, mažai tepasako apie meną. O su Mindaugu Navaku apie meną kalbėtis labai įdomu, nes jis yra nepailstantis kūrėjas ir aktyvus parodų lankytojas, puikiai susipažinęs su padėtim.


M. Navako darbų kokybė ir įdomumas nuosekliai vis auga. Nors gal kas ir pasiginčytų, kad „Vilniaus sąsiuviniai“ (cinkografijos 1981-1986) buvo neprilygstamai drąsūs, manyčiau, dabar skulptorius tampa dar galingesnis, tikrove paversdamas viską gožiančio mastelio kūrinius. Žavi ir tai, kad menininkas nenustoja būti aktualus. Jo objektai visuomet užsiima aplinkos provokacija. Šiuo metu „Titaniko“ pašonėje esančioje Kostiumo dizaino katedros galerijoje veikia M. Navako paroda „Dvi vazos“. Ta proga ir kalbamės.

 

Šioje galerijoje Jūsų paroda vyksta antrą kartą. Turint galvoje paskutinius Jūsų darbus iš sunkvežimių tentų ar metalo, granito konstrukcijų, erdvės yra palyginti mažos. Tokia kamerinė Navako versija.

 

Tai labai simpatiška erdvė, ir Vilniuje labai jos trūks, kai netrukus uždarys (bus įrengtos kažkokios dirbtuvės). Visuomet, kai kyla sumanymas, imi ieškoti optimalios vietos, kur galėtum jį gerai parodyti. Jei žinai, kad būsi didelėje aukštoje salėje, tai reikia laiko susikaupti ir „pasiauginti raumenų“. O kad galėtum dažniau pasirodyti, reikia mažesnės erdvės.

 

Ar Jums svarbu nuolat rodyti savo darbus?  

 

Kaip studentui - privaloma kas semestrą atsiskaityti.

 

Galvodama apie Jus, džiaugiuosi, kad nors esate stoiškos, kartais atšiaurios kaip menininkas laikysenos (nevadybininkiškos, pasirengęs likti nuošaly, jei prireiks), vis atsiduriate dėmesio centre, be Jūsų darbo neišsiverčia nė viena rimtesnė paroda.

 

Svarbus turėtų būti savigarbos klausimas. Kažkada Andersas Kreugeris kuravo Lietuvos dailės metinę parodą „Savigarba“. Iš pradžių nesupratau, kodėl jis taip keistai ją pavadino. Dabar man atrodo, kad jis turėjo omenyje pas mus tvyrantį savigarbos trūkumą. Kai susitiksiu, būtinai pasitikslinsiu, ar neklystu. Atrodo, tas trūkumas vis dar akivaizdus tarp profesionalų.

 

Čia gal visai tinkamas momentas užsiminti apie Dariaus Mikšio atstovavimo Lietuvai Venecijoje projektą.  

 

Nelabai norėčiau komentuoti. Projektas man atrodo visais atžvilgiais nevykęs, neįdomus.

 

Tačiau jis vėlgi provokuoja Lietuvos menininkų savigarbos klausimą...  

 

Taip, gal nebent tuo požiūriu gali būti įdomu. Manau, jis intuityviai nori pasinaudoti savigarbos trūkumu. Spėju, remiasi vien intuicija, jo konceptualizmas man atrodo šleivas: neintelektualus, stokojantis žinių - klampaus proto konceptualizmas.

 

Konceptualus (arba idėjų, arba pseudokonceptualus) menas dabar labai populiarus tarp jaunimo, ypač tarp skulptūros studentų. Kaip Jūs suprantate šią madą?  

 

To galima buvo tikėtis ir tai yra neišvengiama. Visada sekama sėkmingais pavyzdžiais. Jaunimo simpatijas yra laimėjusi Žakaičio galerija. O jo pasirinkta strategija - propaguoti tokio tipo meną. Jokia galerija pas mus tuo nuosekliai neužsiėmė.

 

Kažkada esat užsiminęs, jog posūkis prie idėjų (nuo medžiagos) yra absoliučiai logiškas ir dėl tos medžiagos nepasiekiamumo, ir dėl studentų finansinių galimybių ribotumo.

 

Pastaruoju metu man labai patinka Darwinas. Vis pafantazuoju - o jei jo rūšių teoriją užklotume ant kultūros? Man atrodo, ji čia irgi tinka. Kultūra taip pat lyg gyvas organizmas, turi savo vystymosi dėsningumus. Anot mokslininko - išlieka stipriausi...

 

Pavyzdžiui, svarstant apie ekonomiškumą - jeigu būsi per brangus, neišgyvensi. Juk ekonominė padėtis apverktina. Ką gali jaunas autorius? Paraiškų rašymas čia nepadės. Aš ir pats savo studentus skatinu padaryti darbą naudojant kuo mažiau investicijų. Ir yra sėkmingų pavyzdžių. Dalis konceptualaus meno yra būtent tokios kilmės. Kuo didesnis miestas, tuo ši tendencija ryškesnė. Daug jaunimo tai jau puikiai suprato...

 

Siūlosi mintis, kad jau pagaminti daiktai dėl tos pačios priežasties atsiranda ir Jūsų kūryboje.  

 

Aš pats tokia logika nesivadovauju. Elgiuosi kaip savo teiginio antitezė. Pagal Darwiną išlieka arba tie, kurie geriausiai prisitaiko, arba tie, kurių dantys aštriausi. Bandau auginti kuo aštresnius dantis. Mano ir padėtis kitokia, juk turiu tam tikrą įdirbį, kartais patiriu finansinę sėkmę ir ją visada skiriu savo naujiems darbams. Jei nieko neinvestuosi, tai nieko ir nebus. Turi investuoti arba intelektualiai, arba fiziškai. Ypač reikšmingos ilgalaikės investicijos.

 

Ekonominis veiksnys labai svarbus kalbant apie fizišką meną. Bet kuris fiziškas menas turi stiprų santykį su tikrove. O skulptūra - pats tikroviškiausias menas. Ne fotografija ar kažkas, nes visa, kas yra dviejų matavimų, yra iliuzija. Skulptūra turi artimą santykį su tikrove ir tiesiogiai apčiuopiamą poveikį. Tikrovė yra apčiuopiama, fiziška. Visa kita yra vaizduotės žaidimai.

 

Grįžkime prie parodos. Čia irgi yra gatavų daiktų.  

 

Tarp dviejų pagrindinių objektų turėtų užsimegzti dialogas, nes vienas yra iki galo mano padarytas grubiai imituojant populiarių kiniškų daiktų formas, o kitas sukomponuotas iš gatavų daiktų su papildomais elementais. Norėtųsi, kad tarp jų kiltų įtampa. ...


Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2012-03-22
Živilė Pipinytė: Viskas prasideda nuo Prousto


2012-03-16
Živilė Pipinytė: Iš ko juokiamės?


2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


Populiaru