Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Claude’o Lanzmanno „Shoah“ Tolerancijos centre


Anonsas


7 MD

Share |
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras kviečia paminėti Tarptautinę Holokausto atminimo dieną. Sausio 26 d. nuo 10 iki 20 val. Tolerancijos centro kino salėje (Naugarduko g. 10/2, Vilnius) bus rodomas prancūzų režisieriaus Claude’o Lanzmanno (g. 1925) dokumentinis filmų ciklas „Shoah“ („Šoa“), pelnęs reikšmingus apdovanojimus Berlyno, Roterdamo ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose. Filmas trunka devynias su puse valandos, jis bus rodomas be pertraukų, žiūrovai laukiami visą dieną.

Filmo „Shoah“ (shoah hebr. – katastrofa) kūrimas truko dvylika metų, o premjera įvyko 1985 m. Paryžiuje. Po jos prancūzų filosofė Simone de Beauvoir taip apibūdino filmą dienraščiui „Le Monde“: „Niekad neįsivaizdavau, kad gali egzistuoti toks grožio ir siaubo derinys... Absoliutus šedevras.“ Filmo premjera turėjo didžiulę įtaką ne tik dokumentinio kino ir kino apie Holokaustą raidai. „Shoah“ skatino ir Holokausto studijas, tapo straipsnių, knygų, seminarų objektu.

 

Fiksuodamas Holokaustą išgyvenusių žydų, nusikaltėlių vokiečių ir nusikaltimų liudininkų lenkų atsiminimus, Lanzmannas atitrūko nuo tradicinio dokumentinio filmo formos. Režisierius visiškai atsisakė archyvinės vaizdo medžiagos. Pasakojimas grindžiamas prisiminimais, žodis po žodžio atskleidžiančiais neįtikėtinai kraupias detales. Sutinkame lenką kirpėją, skutusį moterų, kurios po kelių minučių bus nužudytos dujų kamerose, plaukus, ar išsigelbėjusį žydą, paauglystės metais priverstinai dainuodavusį savo sargybiniams naciams linksmas daineles, kai šie, plaukdami valtele, berdavo nužudytų žydų pelenus į Nauros upę. Vieni pirmųjų „Shoah“ kadrų rodo Simoną Srebniką, kuris, kartodamas karo metais dainuotas daineles ir plaukdamas valtimi, nukelia mus į mirusiųjų pasaulį – egzistuojantį ne praeityje, bet dabar ir visada. Tai karo metais prasivėrusi Šoa praraja.

Filmai prancūzų kalba su angliškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.

 

Pagal rengėjų inf.


„7 meno dienos“ Nr.3 (925), 2011-01-21

Versija spausdinimui

Komentarai

yf27AyAK, 2016-05-02 11:18

Such a deep answre! GD&RVVF

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti