Pėdsekio hipotezės
Matas Dūda. Iš ciklo „Neatpažįstamų įrankių atspaudai“. 2010 m. G. Jucevičiaus nuotr. Imituodama parodos struktūrą (kai greta iškabinti tarpusavyje nesusiję skirtingų autorių kūriniai) ir grafikos preso darbą, mintis išdėstysiu atskiromis tezėmis.
Apie grafiką
Dabarties grafikai nebeužtenka būti tik grafika, išoriškai ji atrodo kaip tapyba, skulptūra, objektas (ritualinis, kasdienis, meno), instaliacija, videodarbas ir kt.
Su tradicija dabarties grafiką sieja atspaudo įspaudimo, perkėlimo veiksmas.
Sąlytis su materialumu ne tik netrukdo grafikai išlikti aktualia meno forma, bet kaip tik dar ir padeda išsaugoti neverbalinio suvokimo galimybę.
Prisilietimo,...
|
Ir čia įmanoma
Vytautas Vasiliūnas. „Grožis laimi 2:0“. 2010 m. G. Jucevičiaus nuotrauka Kartais neblogai turėti išankstinę nuomonę. Pavyzdžiui, eini pasižiūrėti parodos, įsitikinęs, kad nieko įdomaus neišvysi, o susiduri su kiek geresniu „vaizdeliu“ nei tikėjaisi. Paprastai „Arkos“ interjerai suvalgo bet kokią, net ir pusėtiną parodą, bet šį kartą kuratorius Linas Liandzbergis, atrodo, nepasidavė ir sudėliojo gana vientisą ekspoziciją, į kurią natūraliai įsiliejo ir objektai, nepakenkė ir pora videokūrinių. Galbūt didžiausiais svetimkūniais tapo fotografijos, nes jos nei kaip nors papildė bendrą vaizdą, nei praplėtė dominuojančią raišką.
Nors paroda nėra etapinė ar apžvalginė, vis dėlto galima bandyti išpešti kokį nors apibendrinimą. Pavyzdžiui, nesunku pastebėti, kad parodoje beveik nėra kūrinių, giliau susijusių su mūsų (ar apskritai kokia nors) tapybos tradicija (nei ją tęsiančių, nei jai oponuojančių).
Dominuoja dažais padengti paviršiai, dažniausiai nesivadovaujantys jokia aiškesne, nuoseklesne sistema (turiu omenyje tapybines tradicijas), užtat klesti individualios, „čia ir...
|
Tiesiog tapyba
Jonas Zagorskas. „DAAD stipendininkas D. Narkevičius atsakinėja į korespondenciją“. 2008 m. Parodos pavadinimas skamba paprastai - „Tapyba*“. Tik žvaigždutė prie žodžio nieko nenurodo ir nepaaiškina. Kūryba be pozos, suvaržymų, komercijos, priklausomybės institucijoms, tikros ar tariamos kontrolės - maždaug toks yra parodoje susibūrusių tapytojų tikslas. Jei aiškių tikslų šiuo atveju apskritai esama. Beje, šio teksto pavadinimą netyčia nugvelbiau iš dar 2006 m. „Literatūroje ir mene“ publikuoto Agnės Butnoriūtės straipsnio. Simboliška, tačiau jame buvo rašoma apie eilinę suneštinę tapybos parodą „Arkos“ galerijoje. Tik pavadinimas tąkart skambėjo retoriškai - su klaustuku...
Šioje parodoje savo darbus eksponuoja Kristijonas Miliūnas, Rasa Noreikaitė-Miliūnienė, Robertas Gritėnas, Augustas Lopas, Jonas Zagorskas, Žilvinas Dobilas, Dovydas Čiuplys. Kai kurie iš šių menininkų yra žinomi geriau. Kiti, ko gero, panirę į darbus, nelabai susijusius su tapyba, jai skiria tik atliekamą laiką. Arba, geriausiu atveju, dirba dailės mokytojais. Juos sieja keletas panašumų - beveik visi yra baigę Vilniaus dailės akademijoje tapybos studijas....
|
„ŽemAt“ kviečia sužinoti daugiau
„Žeimių Dvaro Sodybos Akcionizmas - Akcija: sexttilion euros, represent, Co-operation, tAmeŽ“ - tai mišraus, tūrinio profilio projektas, skirtas visuotinei meno istorijai paminėti, vykdomas visus 2011 metus, jį lydi įvairus renginiai Žeimių dvaro sodyboje.
Projekto tikslus ir uždavinius padiktavo jaunųjų menininkų gyvenimo periferijoje faktas ir stiprus šio fakto išgyvenimas, leidžiantis suvokti Lietuvos kultūros ir provincijos trapumą, išskirtinumą.
Lietuvos miesto kultūros gyvenimas, palyginti su turtinga ir prasminga jos provincijos kultūra, yra nedidelis, kita vertus, šiuolaikinės visuomenės gyvensenos modeliai nebetelpa į banalias miesto ir kaimo atskirties kategorijas. Formuojasi daugybė diskursų,...
|
|