Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/straipsnis.inc.php on line 87
7 meno dienos > Nr. 2 (924), 2011 sausio 14 d. > Dailė > Debiutų vieta
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Debiutų vieta


Pokalbis su „Antigalerijos“ sumanytoja Jurge Pociūte-Skiauteriene


Justina Kučinskaitė

Share |
Jurge Pociūte-Skiauteriene ir „Antigalerijos” ekspozicija
Gruodžio 17-19 d. atsitiktinai užsukę į Barboros Radvilaitės g. 7 namo antrąjį aukštą, galėjote atsidurti jaukioje meno mugės atmosferoje. Ten buvo įsikūrusi „Antigalerija“ - mažomis kainomis stebinanti jaunų nežinomų menininkų darbų mugė.

Projekto organizatorė Jurgė Pociūtė-Skiauterienė, ilgą laiką dirbusi kaip interjero dizainerė, pastebėjo liūdną tendenciją, kad žmonės, užuot pirkę patikusį menininko darbą, įsigyja plazminį televizorių ir geriausiu atveju ant sienos užsiklijuoja žaismingą lipduką su drugeliais. „Antigalerijos“ ekspozicija-pardavimas siekė išsklaidyti mitą, kad gražūs ir vertingi darbai būtinai turi būti brangi investicija.  

 

Ar pavadinimas „Antigalerija“ nusako jūsų pažiūras į kitas meno galerijas kaip institucijas? 

 

Tai yra socialinis neinstitucinis trijų dienų per metus įvykis, arba „penkiolika minučių“ šlovės jauniesiems menininkams, kurie čia gavo progą pasirodyti viešai. Visi dalyviai buvo pradedantys menininkai, anksčiau niekur neeksponavę savo darbų. Kūrėjai dalyvavo tikėdamiesi, kad jų darbus kažkas pastebės ir nupirks. Ne paslaptis, kad daugelio tų kūrinių kitos galerijos tiesiog nepriėmė, nes į jas sunku papulti, o kai kurie tiesiog nedrįso ten kreiptis.

 

Šis projektas vyko pirmą kartą, bet dabar jau žinau, kad jis vyks ir kitais metais. Labai noriu, kad tai taptų kasmetiniu reiškiniu. Trijų dienų renginio laikotarpis leidžia išvengti didelių organizacinių išlaidų, o kartu sumažinti komisinį pardavimo mokestį, taigi garantuoja mažesnes kūrinių kainas. Mugėje kainos svyravo nuo 50 iki 4500 litų, tad menas buvo prieinamas visiems.

 

Pagal kokius kriterijus atrinkote dalyvių darbus?  

 

Visų pirma tai turėjo būti menu užsiimantis žmogus. Dalyvių amžius įtakos neturėjo, galėjo dalyvauti ir penkiasdešimtmetis, kuris neseniai pradėjo piešti ir jam puikiai sekasi, tokiu atveju jis taip pat yra „jaunasis“ menininkas. Šiam renginiui pakviečiau komisiją, ją sudarė Birutė Zokaitytė, Rimas Valeikis ir Vitalijus Čepkauskas. Jie įvertino darbų profesionalumą. Aš pati asmeniškai nesijaučiu turinti tiek patirties, kad galėčiau spręsti apie darbų kokybę.

 

Kaip kilo pats sumanymas? Ar jūs jaučiatės vykdanti tam tikrą kultūrinę misiją, kurios tikslas populiarinti jaunus menininkus, ar jus labiau domino patyrinėti šiuolaikinio meno rinkos padėtį Lietuvoje?

 

Šis renginys brendo mano galvoje apie pusantrų metų. Nemanau, kad tai komercija. Praktiškai nieko iš renginio neuždirbau. Dalyvių mokestis ir mano komisiniai buvo simboliniai. Stengiausi, kad kainos liktų prieinamos.

 

Vieną dieną „Antigalerija“ gali tapti komercine, bet tikriausiai tam reikia didesnio masto. Mano galva, tai yra daugiau socialinis projektas: dalyviams tai svarbi proga, nes jie nepaprastai vertina tą akimirką, kai gali prisistatyti visuomenei. Renginyje buvo net kelios sėkmės istorijos, kai darbai iškeliavo ir į Londoną pas kolekcionierius, į reklamos agentūras. Jaunų žmonių sėkmė daro renginį prasmingą. Aš jiems linkiu kuo didžiausios sėkmės. Tikriausiai tai galima būtų pavadinti kultūrine misija.

 

Bendradarbiavote su „Pravda naujokais“.  

 

Taip, mūsų idėjos sutapo. Organizuodami šį renginį, ieškojome finansavimo, bet mumis niekas nepatikėjo. Neketinau pasiduoti. Kalbėjomės su „Pravda“, jiems labai patiko idėja, nes jie dirba su jaunais muzikantais, įvairiais kūrėjais. Ir jie kaip tik norėjo rengti jaunų menininkų projektą „Pravdos naujokai“. Taigi atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku.

 

Minėjote, kad projektas bus tęstinis, kad kitais metais kviesite ir užsienio menininkus?  

 

Aš tikiuosi, kad man pavyks, dabar dar negaliu pasakyti detalių. Kol kas reikia išanalizuoti šio renginio patirtį. O jis praėjo labai sėkmingai - per tris dienas mes pardavėme 26 iš 100 darbų. Paprastai galerijos tokių rezultatų nepasiekia ir per mėnesį. Tokia sėkmė nustebino. Man tai buvo labiau eksperimentas. Kai pradėjau rinkti dalyvių darbus ir su jais bendrauti, iškart supratau, kad dalyviams to reikia. O per renginį supratau, kad ir pirkėjams to reikia, nes žmonėms, kurie negali mokėti tūkstančių, irgi reikia kokybiško meno namie. Ir aš tikrai noriu plėstis su „Antigalerijos“ projektu.

 

Kas renginyje buvo perkamiausia? Ar jautėsi tokios tendencijos, kad vienas ar kitas žanras ar stilius yra paklausesnis?  

 

Susidariau įspūdį, kad žmonėms reikia tapybos. Nežinau, ar tai yra tendencija, bet žmonės ateidavo ir prašydavo: „Man reikia potėpio.“ Turėjome įvairiausių žanrų darbų: labai stiprios, profesionalios grafikos (ofortų, medžio raižinių), aliejinės tapybos, keramikos, bet paklausiausia buvo tapyba. Pavyzdžiui, viena dalyvė pardavė beveik visus parodoje pristatytus tapybos darbus. Džiaugiuosi tuo, nes matau, kad žmonės nori kažko natūralaus, jie pavargę nuo primityvių reprodukcijų.

 

Koks jūsų požiūris apskritai į meno rinką Lietuvoje, į aukcionus?  

 

Aukcionuose neteko lankytis. Tačiau savo darbe su meno kūriniais susiduriu nuolat. Man nepatinka namai be paveikslų. Savo klientams primygtinai neperšu meno, kai įrenginėju interjerus, visada galutinius sprendimus daro namų savininkai. Juk paveikslai yra labai asmeniškas dalykas, žmogus turi pats pajusti, kas jam tinka.

 

O kokius autorius mėgstate Jūs?  

 

Turiu pasaulinių favoritų, atiduodu pagarbą Hundertwasseriui - jis vienas iš mano mėgstamų. Taip pat vertinu ispanų dailę, bet labiausiai - savo aukciono dalyvius. Tie darbai turi tokios nuoširdžios, jaunatviškos energijos. Man paveiksle svarbiausia dailininko energija, perduodama kitiems. Manau, kad geras yra toks darbas, kurio energija, vibracijos sutampa su tavosiomis.

 

Parengė Justė Kučinskaitė


 

 

„7 meno dienos“ Nr.2 (924), 2011-01-14

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

8j9H7gS4E, 2015-09-21 14:39

she's a good girl but in actuality she's a BAD GIRL. Most young and atatctrive women 99% or should I say 100% (including Christians girls) are BAD GIRLS because if you look at it this way esp. in America we treat atatctrive women like goddesses. And when you look very atatctrive you're eventually going to take every advantage you can get to go for the thrill and grab what you can get. Its human nature I guess.

GisTiRNJl, 2012-01-08 21:46

Please teach the rest of these internet hooilgnas how to write and research!

bYrnphfmQSJTG, 2011-06-23 18:28

In awe of that awnser! Really cool!

Dalida, 2011-01-26 20:44

gera idėja, geras renginys. gal gana čiuožti ant žmonių, kurie stengiasi dėl jaunų nepatyrusių menininkų?

ooo, 2011-01-17 16:55

ka čia skiedžia apie kainas, jos ir taip mažos. ir mažesnės nei tame jūsų (mano nuomone) mėgėjų renginėlyje.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti