Daug kas gero. Netgi, sakyčiau, stebuklų nestinga. Kasmet didėjant kainoms, kylant autorių atlyginimų mokesčiams ir mažėjant festivalių bei institucijų finansavimui, kažkokiu būdu dar vyksta muzikinis gyvenimas, pasirodo vertingų knygų, kompaktinių plokštelių. Man tai tikras stebuklas. Tiesa, kažkiek projektų, festivalių nunyko, kiti kukliai susitraukė, be to, niekas nesuskaičiavo, kiek naujų gerų idėjų žlugo. Tačiau aš įsivaizdavau gerokai pesimistiškesnį scenarijų. Tik optimizmo irgi nejusti. Jau dvejus metus nugyvenome išlikimo režimu. Pasirodo, yra entuziastų, kuriems žūtbūt rūpi ką nors nuveikti, išsaugoti, sukurti. Dažniausiai - pusvelčiui ar išvis už dyką. Kiek dar tokių metų mūsų laukia? Kiek dar pakelsime tą išlikimo režimą?

Valdžia skelbia gerėjančius rodiklius, džiūgauja įveikusi krizę. Nemenką kainą už ją sumokėjote, gerbiamieji pozicijos atstovai (nepamirškite, kad opozicija tuo pergalingai pasinaudos!). Drastiškai nurėžėte Kultūros ministerijos finansuojamas programas ir sutaupėte tam, kas, jūsų supratimu, negali būti skurdinama. Visų pirma, nenugalimoji nomenklatūra ir jūsų išskirti prioritetai. Tačiau tiek menininkai, tiek pensininkai oriau kęstų sunkmetį, jei jis paliestų ir valdžios prioritetus, jei valdininkai solidarizuotųsi ir susilaikytų nuo įprastų standartų. Tiek to. Palikime šią temą politikos ir visuomenės kritikams bei komentatoriams.

Grįžkime prie kultūros prioritetų. Didžiausia bėda - net ne varganas kultūros sektoriaus finansavimas, o požiūris. Kultūros ministerijoje uždarytos praktiškai visos prieš krizę tik įsibėgėjusios programos - knygų, gaidų, kompaktinių plokštelių leidybos, koncertinių institucijų kūrybinių programų ir kt. Tam neliko pinigų. Kodėl neliko nei 10, nei 5 procentų? Kodėl šitaip nukirsta lyg kirviu? Galgi buvo galima sukrapšyti tiek, kad pats modelis nežlugtų, kad skrupulingiausiai būtų atrenkami ir finansuojami nors patys svarbiausi dalykai?

„Kreipkitės į Kultūros rėmimo fondą“, - štai tokią frazę gali išgirsti visų meno sričių atstovai, pabandę varstyti Vyriausybės kabinetų duris. Tad turime dar vieną iškreiptą modelį. Užuot jame lygiomis teisėmis konkuravę nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų vadybininkų projektai, dabar suplaukia visų valstybinių institucijų paraiškos, tradiciškai keliaudavusios į jau uždarytas ministerijos programas. Tačiau, kaip mėgsta sakyti didysis Lietuvos tenoras, pagaliau pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją, blogiui, kaip ir gėriui, nėra ribų. Čia suveikė lobistai ir Seimas ėmė aktyviai diskutuoti Akcizų įstatymo pataisas, numatančias mažesnį akcizą stipriems alkoholiniams gėrimams. Net Prezidentei jas vetavus, parlamentarai nenuleidžia rankų ir imsis reikalo iš naujo. Jeigu jiems pasiseks, Kultūros rėmimo fondo (KRF) kapšelis dar labiau sumažės, juk visiems žinoma, kad jame - už alkoholio ir tabako akcizus surinkti pinigai.

2011-ieji - M.K. Čiurlionio mirties šimtmečio metai. Ta proga posėdžiavo specialiai sudaryta Vyriausybinė komisija, parengė priemonių planą, tačiau jam įgyvendinti neskirta nė lito. „Kreipkitės į KRF.“ Ateinančių metų rugsėjį vyks (?) Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Anksčiau Vyriausybė jam skirdavo finansavimą vadinamąja „atskira eilute“. Čiurlionio metais konkursui pinigų nėra. Vadinasi, rengėjai kreipsis į KRF. Jei taip nutiks, konkursui teks daugiau nei ketvirtadalis visai Lietuvos muzikinei kultūrai skirtos KRF biudžeto dalies. Kokie grašiai liks klasikos, džiazo, folkoro festivaliams, seminarams, plokštelėms, knygoms, algų negaunančių nebiudžetinių ansamblių programoms etc.?

Taigi, atleiskite, man nepavyko apžvelgti 2010-ųjų laimėjimų. Ant slenksčio - optimizmu kultūrai netrykštatys 2011-ieji. Negi sarkastiškai palinkėsi tautai per šventes gerokai patuštinti stipriųjų alkoholinių gėrimų lentynas parduotuvėse, kol dar nepriimtos įstatymo pataisos? Į sveikatą Lietuvos kultūros labui! Švęskite, gerbiami Seimo nariai, ir jūs! Tik pirkite alkoholį Lietuvoje, o ne Briuselio oro uosto neapmuitinamų prekių parduotuvėse pakeliui iš valdininkiškų komandiruočių. Ir nesėskite įkaušę prie vairo, kaip dabar jums neretai pasitaiko.

„7 meno dienos“ Nr.46 (922), 2010-12-24