Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Žmonės metaforų erdvėje


Apie Naujojo Rusijos kino dienas


Jorė Janavičiūtė

Share |
„Paliaubos“
Gruodžio pradžioje „Skalvijos“ kino centre buvo parodyti šeši nauji rusiški filmai, kuriuos sunku būtų pamatyti kitur ir kitu metu.

Atidarymo filmas „Dingęs be žinios“ (rež. Anna Fenčenko) pasakoja apie vidutinio amžiaus vyrą, interneto svetainių dizainerį, gyvenantį avariniame „chruščioviniame“ daugiabutyje. Filmo siužetas remiasi nesusipratimu - dingsta kaimynės sūnus (greičiausiai pabėga iš namų), bet kaimynė užsiundo miliciją ant filmo herojaus. Jis turi pasižadėti niekur neišvykti, bet ką jam daryti, kai grįžęs randa sugriautą namą? Vyras priverstas bėgti nuo milicijos, netenka namų ir paso - tampa „dingusiu be žinios“. Atsitiktinai jis bėga su kitu nusikaltėliu, seka jo keliu. Čia ryškėja, kad filmo veikėjas nuolat pasiduoda aplinkai, net kažkaip nenatūraliai niekam nesipriešina, teka pasroviui...

 

Šiame filme daug vietos skirta kartais perdėtai sovietinei ar posovietinei estetikai. Jei rodomas daugiabučio kiemas, tai jame zuja pensininkai ir vaikai, jei rodomos pašto dėžutės - tai aplūžusios, jei mašina - tai surūdijusi „Volga“, jei durys - tai tos minkštos, apkaltos dirbtine oda... Tokia estetika gerokai rėžia akį.

 

Būtų keista, jei Igorio Vološino filmas „Aš“ nesukeltų sąsajų su Antono Čechovo „Palata nr. 6“ ar Keno Kesey knyga „Skrydis virš gegutės lizdo“ bei pagal ją sukurtu Milošo Formano filmu. Režisierius neslepia sąsajų - filmo herojus prisipažįsta, jog prieš atvykdamas į psichiatrijos ligoninę perskaitė „Skrydį virs gegutės lizdo“, lygina savo situaciją su Makmerfio. Į ligoninę meniškas jaunuolis, rašantis avangardines pjeses teatrui ir vartojantis narkotikus, atvyksta norėdamas išvengti karinės tarnybos. Prasideda jo, prikimšto vaistų ir narkotikų, haliucinacijos - neva siurrealistinės kinematografinės minties masturbacijos. Filme nuolat keičiasi laikas, grįžtama į veikėjo vaikystę, kai jis susidėjo su narkomanais, sutrikusiu sovietinės eros pabaigos jaunimu. Kai filme prasideda haliucinacijos, leidžiama beveik viskas. Atsiranda erotiškos seselės, nukryžiavimai, šunys, gatvėmis velkantys kryžius su nukryžiuotaisiais... Toks siurrealizmas man atrodo klišinis. Režisieriui labiau rūpi estetika (filme tai stilizuotas kičas), o ne mintis. Ji formuluojama dirbtinai sujungiant vaizdinius į visumą, bet siužetą sekti sunku. Pasakojimas ištirpsta vaizdiniuose.

 

Dmitrijaus Meschijevo „Žmogus prie lango“ - melodramiškas filmas, kuris, priešingai nei kiti programos filmai, galėjo atsirasti bet kur (net sakyčiau, kad tai gerai rusiškai įgarsinta melodrama iš Rosamunde Pilcher kolekcijos). Pagrindinis veikėjas - nevykėlis teatro aktorius Aleksandras Dronovas, kuris mėgsta žiūrėti pro langą ir spėlioti, apie ką žmonės kalba, kas vyksta, ir tai komentuoti... Bet šiame filme Rusijos vaizdavimas kitoks - rodoma ne posovietinė, purvina, o moderni valstybė - dangoraižiai, naujos mašinos, biurai.

 

Sergejaus Snežkino drama „Palaidokite mane už grindjuostės“ pasakoja apie ligotą aštuonmetį berniuką, įkalintą namuose despotiškos močiutės meilės. Filmas be galo paveikus, daugiausia neįtikėtinai močiutę suvaidinusios Svetlanos Kriučkovos dėka.

 

Svetlanos Proskurinos filmas „Paliaubos“ - tai istorija apie vairuotoją Jegorą, gyvenantį miestelyje, kuriame apiplėšimas prilygsta ėjimui į darbą. Bet jis, užuot apiplėšinėjęs, rengiasi į gyvenimo meilės paieškas. „Paliaubos“ man artimos rusiška kino realybe, netikėta ir žaisminga, sugebančia įskelti stebuklą. Filmo stilius, jo nacionalinė specifika šiek tiek perdėta. Bet režisierė užburia kino magijos burtais. Tą magiją sukurti padeda kraštovaizdžio (fone vaizduojama pramoninė erdvė) ir daiktų, objektų siunčiami signalai.

 

Naujojo Rusijos kino dienų perlas - genialios režisierės Kiros Muratovos hiperbolizuotos, groteskiškos, slogios, metaforiškos kino realybės grynuolis „Rylos melodija“. Filmo herojai brolis Nikita ir sesuo Aliona motinai mirus turi būti išsiųsti į skirtingus vaikų namus, bet Kalėdų išvakarėse pabėga ir vyksta į Kijevą ieškoti savo skirtingų tėvų.

 

Vaikus pasitinka tik nedraugiškas pasaulis: juos apiplėšia, apgauna ir sutikti vaikai, ir suaugusieji, užklumpa šaltis ir alkis. Įsimintina scena, kai mažoji Aliona, jau nebesugebanti ištverti alkio, pasiryžta vogti. Ji pagaunama. Parduotuvės apsauga iš jos tyčiojasi. Papūga už mergaitės vis isteriškai kartoja veikėjos žodžius: „Prašom, išleiskite mane iš čia.“ Šis filmas siūlo daug interpretacijų. Jam pasibaigus, norėtum pakeisti pasaulį, bet supranti, kad jo viso nepakeisi. Tačiau gali keisti mažus dalykus, pavyzdžiui, daryti tai, ką teigia beveik visi programos filmai, - atsisukti veidu į žmogų.


„7 meno dienos“ Nr.46 (922), 2010-12-24

Versija spausdinimui

Komentarai

oFgB4SeO, 2015-09-21 13:58

He9 he9 c'est gentil manatrge mais comme je passe souvent par ici j'ai vu les news news meame si je n'ai pas eu le temps de passer laisser un mot plus tf4t ...J'ai vraiment super he2te de voir qui va jouer Valentin et vu ce qu'ils nous ont annonce9 jusqu'e0 maintenant, je sens que e7a va eatre du bon :DBon et puis he2te pour Luke et Alec aussi, of course !

NVEQgBcRlKwVvMloaO, 2012-01-11 09:16

A wonderful job. Super helpful informatoin.

dbGOdNecTmW, 2012-01-08 22:13

I'm quite peslaed with the information in this one. TY!

iDgcjcKInhxMIt, 2012-01-08 21:03

So much info in so few words. Toltosy could learn a lot.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti