Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
MUZIKA

Žiemos švenčių belaukiant


Koncertas Vilniaus kongresų rūmuose


Aldona Eleonora Radvilaitė

Share |
Gintaras Januševičius. Nuotrauka iš LVSO archyvo.
Gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmų simfoniniame koncerte „Žiemos švenčių belaukiant“ griežė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), diriguojamas meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus, taip pat grojo puikus perkusininkas Pavelas Giunteris ir jaunas, ambicingas daugelio tarptautinių pianistų konkursų laureatas Gintaras Januševičius.

Skambėjo du nuostabiai išraiškingi muzikos kūriniai – brazilų kompozitoriaus Ney Rosauro Rapsodija mušamiesiems ir orkestrui bei Sergejaus Rachmaninovo Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 c-moll, op. 18. Abu šie kūriniai – panašios trukmės (gal kiek per 30 min.), pasižymi nuoširdumu, nacionalinio kolorito atšvaitais, gana komplikuotu solisto ir orkestro ansambliu, ryškiomis solistų kadencijomis, sklandžiai įtekančiomis į orkestro garsų jūrą.


Jūratės Katinaitės informatyviai ir išradingai parengtoje programėlėje skaitome, kad Ney Rosauro (g. 1952 m. Rio de Žaneire) yra vienas ryškiausių mūsų laikų perkusininkų, mušamųjų instrumentų išraiškos priemonių novatorius. Jis aktyvus kaip kompozitorius ir atlikėjas. Brazilijos universitete N. Rosauro studijavo kompoziciją ir dirigavimą, vėliau tęsė studijas Viurcburgo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija), ten įgijo perkusijos magistro laipsnį, o Majamio universitete (JAV, Floridos valstija) – daktaro laipsnį. Pastarąjį dešimtmetį N. Rosauro yra Mušamųjų instrumentų studijos direktorius Majamio universitete, parašė keletą metodinių knygų. N. Rosauro sukūrė beveik šimtą kūrinių, kuriuos mielai groja įvairių šalių atlikėjai.

Rapsodiją perkusijai ir orkestrui kompozitorius dedikavo tėvui, mėgusiam dainuoti dainą „As espumas do Mar“ („Jūros putos“), jos melodijos motyvas dominuoja visame kūrinyje, suskamba vis kitom spalvom ir skirtingu intensyvumu. Labai keista, bet šios braziliškos dainos pradžia (o ir analogiška nuotaika) labai panaši į lietuvių liaudies dainą. Iš dalies gal ir todėl ši Rapsodija atrodė miela ir artima. Be to, joje buvo nemažai (ypač kūrinio pradžioje ir pabaigoje) nuostabiai maloniai nuteikiančių gamtos garsų, šnaresių, įvairių paukščių čiulbėjimo imitacijų, mistiškos atmosferos. Pagrindinio motyvo įvairius pavidalus, dainingą plėtrą pertraukdavo žaižaruojančių, tarsi ritualinių ritmų epizodai.

Nepaprastai artistiškas, jautrus delikatiems skambesiams, temperamentu trykštantis sudėtingų ritmų epizoduose, kūrybingas ir įtaigus perkusininkas Pavelas Giunteris pakerėjo klausytojus, laisvai, išraiškingai ir ansambliniu požiūriu labai darniai traktuodamas šį neeilinio grožio (ir sudėtingumo) kūrinį. Sunku buvo patikėti, kad šis ypatingo talento solistas sugeba atmintyje išlaikyti tokios daugybės įvairiausių mušamųjų instrumentų, skambančių drauge, paeiliui, žaibiškai peršokančių į kitus, skleidžiamų efektų eigą ir tik viename epizode (per visą kūrinį) pažiūrėti į natas. Visada, kai scenoje kuria P. Giunteris (ar jis grotų kaip orkestro ar ansamblio dalyvis, ar solo), smagu ne tik klausytis jo atliekamų ritmų, bet ir stebėti artistiškus judesius, išraiškingą mimiką.

Dirigentas G. Rinkevičius nuostabiai šiltai ir tikrai užsidegęs vadovavo savo orkestrui, muzika skambėjo vientisai ir visais atžvilgiais darniai su solistu.

Neapsieita be bisų. Solistas įtraukė klausytojus (įskaitant ir orkestro artistus) į savo improvizaciją afrikietišku mušamuoju instrumentu – visi smagiai spragsėjo pastovų ritmą pirštais. Tai sukūrė tikrą artėjančių žiemos švenčių nuotaiką.

Antroje koncerto dalyje orkestras, įkvėptas G. Rinkevičiaus, vėl labai šiltai, vientisai ir išraiškingai perteikė nuoširdžias ir plačiai besitęsiančias S. Rachmaninovo Koncerto fortepijonui ir orkestrui Nr. 2, c-moll, muzikos linijas. Solistas Gintaras Januševičius (g. 1985) žinomas Lietuvos melomanams. Baigęs M.K. Čiurlionio menų mokyklą (Valės Kulikauskienės ir Jurgio Bialobžeskio kl.) metus mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2004 m. išvyko į Hanoverį studijuoti pas žymų rusų pianistą Vladimirą Krainevą. G. Januševičius nuolat sėkmingai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose pianistų konkursuose. Šiais metais tarptautiniame Pinerolo (Italija) pianistų konkurse jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią L. van Beethoveno sonatos atlikimą; konkurse „Palma de Mallorca“ – auksą, o Ibizos pianistų konkurse – antrąją vietą.

Tą vakarą lengvu, greitu žingsniu į sceną tarsi įskriejo savimi pasitikintis, artistiškai nusiteikęs pianistas. Atsisėdęs prie fortepijono ilgai kaupėsi palinkęs virš klaviatūros (o gal norėjo sulaukti visiškos tylos kiek bešurmuliuojančioje salėje?). Pradėjęs skambinti, ėmė visa savo esybe – kūnu, veido išraiška – demonstruoti įsivaizduojamas, muzikos garsais perteikiamas nuotaikas. Orkestrui galingai užgrojus tutti, temperamentingai šokteldavo į viršų. Atrodo, tai ypač žavėjo didžiąją dalį publikos. G. Januševičius – virtuozas, puikiai įvaldęs fortepijono atlikimo techniką, mėgstantis groti labai greitai ir lengvai, kokybišku dainingu garsu vikrius epizodus, o ramios tėkmės muziką – lėtai, labai tyliai, tarsi sustingus. Besiklausant S. Rachmaninovo Koncerto traktuotės susidarė įspūdis, kad jame dominavo tyliai, tarsi sapnuojant, kiek nostalgiškai tyrinėjami epizodai, iš kurių staiga atsibudęs pianistas užgrodavo azartiškai pakiliai, pasipildavo vikriai išgrojami greiti pasažai, gana trapiai, bet akcentuotai atliekami akordiniai epizodai.

Gaila, kad Vilniaus kongresų rūmų salės akustika nepalanki pianistams. Sunku pasakyti, ar yra šioje erdvėje vietos, į kurias atsklidę fortepijono garsai būtų skambūs, besitęsiantys, sodrūs, girdėtųsi obertonai. Gal todėl pirmoje koncerto dalyje Moderato beveik nesigirdėjo fortepijono garsų, jie paskendo išraiškinguose orkestro skambesiuose. Adagio sostenuto dalyje vyravo tylios, kruopščiai išgrojamos, sustingusios natų grupės. Finale, Allegro scherzanolo, vėl blizgėjo orkestras, o pianisto lankstūs labai greiti pasažai ar akordų virtinės sunkiai (nors geriau nei koncerto pirmoje dalyje) konkuravo su visa garsų gausybe. Gal orkestras dinamikos intensyvumo prasme turėjo būti dėmesingesnis vienišam pianistui, nes sinchroniškumo aspektu buvo idealus, patogus ansamblis.

Įdomu, kaip nuskambėtų tokia traktuotė puikios akustikos salėje?

Publikai karštai prašant bisų, G. Januševičius pagrojo gal vieną populiariausių S. Rachmaninovo Preliudų – cis-moll, op. 3 (jį mėgsta skambinti mūsų studentai, nes juos žavi pradžioje iš tolo skambanti, o kulminacijoje galingai gaudžianti varpų muzika), kuris vėlgi nelabai įspūdingai skambėjo dėl „beuždūstančio“, nesitęsiančio garso. Antra maža tyli, maloni, su tembriniais „paspalvinimais“ pjesė paliko patrauklų nepriekaištingai simpatiškai atlikto niekučio įspūdį.

Šaunu, kad publika skirstėsi gerai nusiteikusi, pakylėta puikios muzikos paskleistų malonių potyrių.



„7 meno dienos“ Nr.45 (921), 2010-12-17

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

rQtouCfuKRDNE, 2011-05-03 13:40

Now I feel stupid. That's claeerd it up for me

Lietuvos melomanas, 2010-12-17 16:13

Buvau šiame koncerte bei filharmonijoje vykusiame Čiurlionio mokyklos jubiliejiniame renginyje. Gaila, kad straipsnius rašė skirtingos autorės (...). Nustebino "mėgėjiškas" ir akivaizdžiai nepalankus pianistui prof. Radvilaitės koncerto aprašymas bei Rachmaninovo koncerto interpretacijos įvertinimas!.. Mano protu, tai buvo itin meniška, savita, stipru bei įdomu. Jaunuolis tikrai turi pagrindą pasitikėti savimi, juolab, kad ir garbingos ĮVAIRIŲ profesionalių konkursų komisijos jį vertina taip aukštai. Mačiau, jog koncerto koncepcija ir pianisto grojimas privėrėte ir salėje esančius verkti, ir stovint pagarbinti atlikėja, ir kviesti jį bisams. Tarp kitko, apie tą "niekutį". Čaikovskio-Pletniovo "Miegančiosios gražuolės“ Gavoto grakštus, subtilus ir preciziškas atlikimas (profesorė, matyt, neatpažino šio kūrinio) suteikė ypač daug estetinio džiaugsmo Lietuvos melomanams ir kitiems, kurie tiesiog mėgsta Rachmaninovo muziką.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti