Parodos „Formalizmas: nesėkmės“ ekspozicijos fragmentas. Aistės Paulinos Virbickaitės nuotrauka „Formalizmas: nesėkmės“ beveik tiesiogine prasme pribloškia, nes čia pusę didžiosios salės užima vienas milžiniškas objektas – oro pripūsta pagalvė, kone siekianti lubas, o palei ilgąsias sienas vien dėl savo išsipūtimo palikusi tik šiek tiek vietos žiūrovams praeiti. Pagaliau nuobodžiaujantiems ŠMC lankytojams ir amžinai burnojančioms viduriniosios kartos kritikėms suteikta proga pamatyti kažką išties įspūdingo, jusliškai patirti realioje ar virtualioje kasdienybėje neaptinkamą dirbtinę „stichiją“, tobulos formos „meno, mokslo ir technikos stebuklą“, kurį aprašyti galima įvairiausiais būdais – nuo fenomenologinių ar semiotinių interpretacijų iki fikcinių pasakojimų.
Pavyzdžiui, klausti, ar šis tuščiaviduris daiktas (šiuolaikiniame mene turįs nemažai formalių pirmtakų) simbolizuoja šiuolaikinį meną, saugo nepakartojamą ŠMC atmosferą, ar jis skirtas sušvelninti nuopuolio smūgį, kodėl nepasiūlyta ant jo užlipti kopėčiomis (o tenka stebėti iš „varlės perspektyvos“), kas būtų, jei jis sprogtų, kaip atrodytų pievoje (arba Vokiečių gatvėje), ar gera būtų ant jo šokinėti, gulėti ir pan.
Deja,...
|